Vakare skrendame iš Vilniaus į Teheraną per Stambulą.

Tiesiai iš oro uosto keliausime į vieną iš istoriškai ir kultūriškai turtingiausių Irano miestų – Kašaną. Šis miestas, garsėjantis savo tradicine architektūra ir amatininkų dirbtuvėmis, jau daugelį amžių traukia keliautojus ir istorikus. Pirmasis mūsų sustojimas bus Kašano priemiestyje, Nušabade, kur apsilankysime neseniai atrastame požeminiame mieste. Tai neįtikėtinas archeologinis atradimas – visas miestas, pastatytas po žeme, kuris buvo naudojamas kaip slėptuvė nuo užpuolikų. Požeminis miestas yra daugiau nei 1500 metų senumo ir tęsiasi keliais aukštais žemyn. Klaidžiodami jo siaurais tuneliais, galėsime įsivaizduoti, kaip žmonės čia gyveno, dirbo ir gynėsi, kuomet paviršiuje vyko karai ar gamtos stichijos.
Grįžę į Kašano miesto centrą, aplankysime įspūdingus Tabatabaei namus – tai puikus persų gyvenamosios architektūros šedevras. Pastatytas XIX a., šis rūmų kompleksas buvo skirtas turtingai kilmingai šeimai. Tabatabaei namų kiemai su baseinais, simetriškais sodais ir išpuoštomis freskomis yra tikras grožio ir harmonijos pavyzdys. Gidų pasakojimai leis atskleisti šių namų paslaptis: jų statybos technologijas, simbolinę architektūrą bei kasdienio gyvenimo subtilybes, kurios slepiasi kiekviename pastato kambaryje.
Vėliau keliausime į sultono pirtį – unikalų kompleksą, kuris ne tik atskleis tradicinės persų pirties kultūrą, bet ir parodys, kaip svarbi buvo higiena ir socialinis gyvenimas senovės Irane. Šioje pirtyje galėsime apžiūrėti puošnias lubų freskas, sudėtingus šviesos efektus ir sužinoti, kaip pirtyse būdavo ne tik prausiamasi, bet ir mezgami svarbūs verslo bei politiniai ryšiai.
Vakare mūsų laukia ypatingas akcentas – apsilankymas Kašano senajame turguje. Šis turgus, veikiantis šimtmečius, yra ne tik vieta apsipirkti, bet ir savotiška kelionė laiku. Vaikštinėdami po turgų, galėsime stebėti vietinius amatininkus, parduodančius rankų darbo kilimus, prieskonius ir tradicinius rankdarbius. Senovinė architektūra, ryškios spalvos ir turgaus šurmulys sukuria tikrą persų kultūros atmosferą, kurią vainikuos vakaro malonumas – galimybė paragauti tradicinės Kašano arbatos vienoje iš vietinių arbatos užeigų.

Ryte išvykstame iš Kašano į Abijane – unikalų ir kvapą gniaužiantį raudono molio kaimą, įsikūrusį Karkaso kalnų šlaituose. Vos privažiavus šią vietovę, jau iš tolo išvysime kaimo namų raudoną atspalvį, kontrastuojantį su aplinkine gamta. Tai viena seniausių Irano gyvenviečių, garsėjanti savo autentišku kraštovaizdžiu, tradicine architektūra ir turtinga istorija, kuri siekia daugiau nei 1500 metų.
Abijane yra tikras gyvosios istorijos muziejus po atviru dangumi. Jo namai, pastatyti iš raudono molio ir akmenų, yra puikus senovės Irano statybos technikos pavyzdys. Architektūra ne tik žavi savo paprastumu, bet ir pasakoja apie kaimo gyventojų gebėjimą prisitaikyti prie sudėtingų kalnų gyvenimo sąlygų. Tai vieta, kur laikas sustoja, o senovinė atmosfera įtraukia į savo paslaptingą grožį.
Vaikščiodami siauromis, vingiuotomis Abijane gatvelėmis, galėsime stebėti vietinius gyventojus, kurie iki šiol dėvi tradicinius drabužius. Moterys vilki ilgus, spalvingais gėlių raštais margintus šalius, kurie tapo šio kaimo simboliu. Kiekvienas sutikimas su vietiniais – tai mažas kultūrinis atradimas, nes jų tarmė, papročiai ir kasdienybė išliko beveik nepakitę nuo senovės laikų.
Abijane taip pat garsėja savo šventovėmis ir istorine architektūra. Aplankysime šimtmečius skaičiuojančią Hajatana šventovę, skirtą vietos tikėjimo tradicijoms, ir pasigrožėsime senoviniais ornamentais bei puošniais įrašais. Taip pat sužinosime apie kaimo Zoroastrų tradicijas, kurios šimtmečius gyvavo šioje vietovėje.
Kaimo aplinką dar labiau praturtina nuostabi gamta. Karkaso kalnai supa Abijane tarsi natūralūs sargai, o aplink esantys sodai ir laukai suteikia šiam kaimui ramybės ir harmonijos jausmą. Tai tobula vieta tiek istorijos mėgėjams, tiek tiems, kurie ieško užburiančios gamtos grožio.

Po apsilankymo Abijane tęsiame kelionę į Isfahaną – vieną iš įspūdingiausių ir istoriškai reikšmingiausių Irano miestų, dar vadinamą „pusės pasaulio“ miestu. Mūsų pirmasis sustojimas šiame didingame mieste – senovinis armėnų kvartalas Nor-Džuga (dar vadinamas Džulfa). Tai ypatinga vieta, kuri liudija apie kultūrų ir religijų sambūvį bei armėnų tautos istoriją Irane.
Atvykę į Nor-Džugą, pasinersime į atmosferą, kuri ryškiai skiriasi nuo kitų miesto dalių. Šis kvartalas, įkurtas XVII a. šacho Abaso Didžiojo iniciatyva, tapo armėnų bendruomenės centru, kai tūkstančiai armėnų buvo perkelti iš savo gimtųjų vietovių, tokių kaip Džulfa (dabartiniame Azerbaidžane), siekiant pasinaudoti jų amatininkų ir prekybininkų talentais. Čia iki šiol tvyro unikalus armėniškos kultūros ir persų architektūros derinys, atsispindintis kvartalo pastatuose, bažnyčiose ir gatvelėse.
Pagrindinis Nor-Džugos perlas – Šv. Gelbartas (Vank) katedra, kurią būtinai aplankysime. Šis XVII a. šedevras nepaliks abejingų savo nepaprasta architektūra. Iš išorės ji primena tradicinę persų mečetę su plytų kupolu, tačiau viduje mūsų laukia visiškai kitokia patirtis – įmantrūs armėniški ornamentai, freskos ir auksiniai dekoro elementai. Freskose vaizduojamos biblinės scenos, tokios kaip Rojaus sodas ir Pragaras, sukurtos įspūdingu detalių ir spalvų meistriškumu. Tai simbolizuoja armėnų dvasinę stiprybę ir jų kultūrinę tapatybę net ir toli nuo tėvynės.
Vank katedroje taip pat įsikūręs muziejus, kuriame eksponuojami svarbūs armėnų istorijos artefaktai, tokie kaip rankraščiai, ritualiniai reikmenys ir net spausdinta Biblija, viena pirmųjų, išleista Armėnijoje. Čia sužinosime daugiau apie armėnų bendruomenės gyvenimą Isfahane bei jų indėlį į šio miesto kultūrinį klestėjimą.
Vaikštinėdami Nor-Džugos gatvėmis, pastebėsime, kaip šiame kvartale harmoningai susilieja skirtingos kultūros. Mažos parduotuvėlės ir kavinės, siūlančios tiek tradicinius armėniškus, tiek persiškus patiekalus, kviečia stabtelėti ir pasimėgauti vietos svetingumu. Šiame kvartale vis dar jaučiama gyva armėnų bendruomenės dvasia, nepaisant šimtmečius besikeitusios istorijos.
Šio apsilankymo metu Nor-Džuga atskleis ne tik armėnų kultūros grožį, bet ir Isfahano, kaip kultūrų ir religijų kryžkelės, unikalumą. Tai bus ypatinga patirtis, leidžianti geriau suprasti šio miesto istorijos daugiakultūriškumą ir turtingumą.

Vakare tęsiame pažintį su Isfahanu, aplankydami du garsiausius miesto tiltus, kurie ne tik žavi savo architektūra, bet ir pasakoja intriguojančias istorijas apie XVII amžiaus Persiją. Šie tiltai – Si-o-Se ir Khadžu – yra neatsiejama Isfahano grožio ir istorijos dalis, o nakties apšvietime jie atsiskleidžia dar didesniu žavesiu.
Si-o-Se tiltas, dar vadinamas „33 arkų tiltu“, yra vienas įspūdingiausių Irano architektūros šedevrų. Pastatytas 1602 m. šacho Abaso Didžiojo valdymo laikais, šis tiltas jungia dvi Zajandės upės puses ir simbolizuoja to meto inžinerinį meistriškumą. Tilto ilgis siekia net 297 metrus, o jo elegantiškos arkos sukuria įspūdingą ritmą, kuris atsispindi ramiuose upės vandenyse. Eidami per tiltą, išgirsite ne tik vėjo švilpesį tarp akmeninių arkų, bet ir vietinių dainas – tradicija, gyvavusi šimtmečius. Si-o-Se tiltas buvo ne tik susisiekimo priemonė, bet ir susibūrimų vieta, kur žmonės rinkdavosi švęsti festivalių, o karalius ir jo dvariškiai stebėdavo spalvingas ceremonijas.
Po to keliausime į Khadžu tiltą, kuris taip pat buvo pastatytas šacho Abaso Didžiojo laikotarpiu. Šis tiltas yra ne tik statinys – tai tikras architektūros ir meno šedevras. Khadžu tiltą puošia įmantrūs dekoratyviniai elementai ir plytų bei keramikos dirbiniai, atspindintys Safavidų dinastijos meninius pasiekimus. Jis tarnavo ne tik kaip tiltas, bet ir kaip užtvanka, reguliavusi Zajandės upės vandenis. Įdomu tai, kad centrinė tilto dalis buvo skirta šachui ir jo dvariškiams – čia įrengtos specialios patalpos, iš kurių valdovas galėdavo stebėti upės apylinkes ir grožėtis saulėlydžiais.
Vakarinė Khadžu tilto atmosfera yra tiesiog magiška. Požeminės arkos ir akmeninės konstrukcijos sukuria natūralią akustiką, kuri pritraukia vietinius dainininkus bei poetus. Įsiklausę į jų balsus, galėsite pasinerti į Irano kultūrą ir meną dar giliau. Po tiltu raminančiai teka Zajandės upė, o aplink besiburiuojantys žmonės dalijasi istorijomis, arbata ir šypsenomis.
Šių dviejų tiltų lankymas – tai ne tik galimybė pasigrožėti jų grožiu, bet ir prisiliesti prie Isfahano sielos. Jie byloja apie miestą, kuris visada buvo ne tik inžinerinių stebuklų, bet ir kultūros, bendruomeniškumo bei estetikos centras. Naktį apšviesti tiltai tampa gyvais meno kūriniais, kviečiančiais pasivaikščioti, sustoti akimirkai ir pasigėrėti šio miesto didybe.

Ši diena bus skirta vienam iš gražiausių ir didingiausių Irano miestų – Isfahanui, dar vadinamam „Pusės pasaulio“ miestu. Tai buvusi Persijos imperijos sostinė, garsėjanti savo nepakartojama architektūra, istorija ir kultūros turtais. Čia pasinersime į miesto grožį, aplankysime didingus rūmus, įspūdingas mečetes, senovinį turgų, o daugiausia laiko praleisime žymiojoje aikštėje, kuri tapo Isfahano simboliu.
Pradėsime dieną nuo Čehel Sotūn rūmų, kurie yra tikras Safavidų dinastijos architektūros šedevras. Šie rūmai, pastatyti XVII a., garsėja savo įstabiu veidrodiniu paviljonu, kuris atsispindi priešais esame baseine ir sukuria kerinčią iliuziją. Pavadinimas „Čehel Sotūn“ reiškia „Keturiasdešimt kolonų“, nors rūmuose jų yra tik dvidešimt – tai dar viena vizualinė apgaulė, nes kolonų atspindžiai baseine sudaro įspūdį, kad jų dvigubai daugiau. Viduje mūsų laukia nuostabūs freskų piešiniai, vaizduojantys istorines scenas, tokias kaip mūšiai ir karališkosios puotos.
Toliau keliausime į Ali Kapu rūmus, kurie buvo naudojami kaip šacho oficialioji rezidencija ir reprezentacinė vieta. Šių šešių aukštų rūmų architektūra pribloškia – ypač garsioji „muzikinė salė“, kurios lubų dekoracijos sukurtos taip, kad sustiprintų garsą. Iš Ali Kapu terasos atsiveria įspūdingi vaizdai į didžiąją aikštę, o rūmų viduje susipažinsime su prabanga, kuria mėgavosi Safavidų valdovai.
Toliau lankysime dvi įspūdingiausias miesto mečetes. Pirmoji – Šeicho Lotfollaho mečetė, laikoma viena gražiausių pasaulyje. Šios mečetės kupolas garsėja spalvos keitimo efektu: saulės šviesoje jis atrodo šviesiai rožinis, o vakare tampa auksinis. Viduje mus pasitiks nuostabūs mozaikų raštai, atspindintys nepakartojamą persų meną. Ši mečetė buvo pastatyta kaip privati šacho šeimos maldos vieta, todėl joje nerasime minareto, tačiau tai tik suteikia jai dar daugiau išskirtinumo.
Antroji – Imamo mečetė, dar vadinama Abadžami mečete, yra ne tik religinis, bet ir architektūrinis šedevras. Tai viena iš pagrindinių Isfahano puošmenų, kurios pagrindinis kupolas ir įėjimas puošti kvapą gniaužiančiomis mėlynomis plytelėmis. Čia susipažinsime su mečetės akustikos paslaptimis – garsas sustiprėja taip, kad net tyliai pasakytas žodis atsiliepia visame pastate.
Po to mūsų laukia senovinis turgus, esantis greta pagrindinės aikštės. Ši vieta tiesiog užburia savo autentika ir gyvybingumu. Einant tarp prekystalių, kvapą gniaužia šviežių prieskonių aromatai, rankų darbo kilimų spalvų žaismas ir tradiciniai amatai, perduodami iš kartos į kartą. Tai puiki vieta ne tik įsigyti suvenyrų, bet ir pamatyti, kaip vietos meistrai dirba tiesiog čia pat.
Galiausiai daugiausia laiko praleisime Imamo aikštėje, dar žinomoje kaip Nakš-e Džahano (Pasaulio veidrodžio) aikštė. Tai ne tik miesto širdis, bet ir viena didžiausių pasaulyje aikščių, pastatyta dar XVII a. Ši vieta buvo Safavidų imperijos galios ir klestėjimo simbolis. Aikštę supa rūmai, mečetės ir turgus, o jos centre – didelis fontanas, kuriame atsispindi visos aplinkinės grožybės. Čia galėsime atsipalaiduoti, stebėti vietinių gyvenimą, įsigyti rankų darbo dirbinių arba tiesiog mėgautis šio unikalaus miesto atmosfera.
Ši diena taps tikra švente akims ir sielai, o Isfahano didingumas liks ilgai įsirėžęs į mūsų atmintį.

Vakare mūsų laukia unikali patirtis – apsilankysime „jėgos namuose“ (Zurkhane), kurie yra neatsiejama tradicinės persų kultūros dalis. Tai ne tik sporto salė, bet ir sakrali vieta, kurioje senovės fizinės treniruotės derinamos su dvasine praktika. Ši sporto šaka, žinoma kaip „Varzeš-e Pahlavani“ arba „senovės sportas“, išliko tūkstančius metų ir vis dar gerbiamas kaip svarbus nacionalinis paveldas.
Įžengę į Zurkhane, pajusime ypatingą atmosferą – apvali erdvė su smėlio ar žemės grindimis ir pakylėta platforma, kurioje sėdi pagrindinis vedlys – „muršidas“. Būtent jis ne tik veda treniruotę, bet ir groja tradiciniu būgnu zarb bei gieda senovinius poezijos posmus. Muršido ritmai ir giesmės įkvepia dalyvius ir sukuria stiprų dvasinį ryšį su treniruotės esme.
Treniruotės prasideda nuo simbolinių judesių, kurie ne tik lavina kūną, bet ir ugdo dvasinę discipliną. Sportininkai, dažniausiai stiprūs ir gerai sudėti vyrai, naudoja įvairius įrankius, tokius kaip mediniai lazdai (meel), metalinės lankos (sang) ir netgi sunkūs kūjai, kurie simbolizuoja senovės kovos menų ginklus. Visi judesiai atliekami sinchronizuotai, pagal būgno ritmą, o dalyviai nuolat demonstruoja ne tik fizinę jėgą, bet ir grakštų judesių tikslumą.
Stebėdami treniruotę, pajusime senovės persų karžygių dvasią, nes ši sporto šaka buvo sukurta kaip pasirengimas mūšiui, tačiau laikui bėgant tapo garbingumo, kuklumo ir brolybės simboliu. Zurkhane aplinka alsuoja pagarbos atmosfera – kiekvienas dalyvis ne tik ugdo savo fizinį pajėgumą, bet ir tobulina vidinę harmoniją, laikydamasis moralinių bei etinių principų.
Šis vakaras neabejotinai taps vienu iš kelionės akcentų, nes turėsime galimybę prisiliesti prie autentiško Irano paveldo, kuris harmoningai sujungia kultūrą, sportą ir dvasingumą. Stebėdami šiuos unikalius ritualus, galėsime pajusti, kokią svarbią vietą tradicijos užima šiuolaikiniame Irane ir kaip jos sugeba išlaikyti savo reikšmę per šimtmečius.

Kitą dieną tęsiame kelionę iš Isfahano į Jazdą, pakeliui sustodami Meibodo mieste, kuris garsėja savo istoriniu paveldu ir autentika, atskleidžiančia senovės Irano architektūrą ir inžinerinius sprendimus.
Pirmasis mūsų sustojimas – Narin tvirtovė, laikoma viena seniausių Irano tvirtovių. Šis įspūdingas molio statinys iškilęs ant kalvos viršūnės ir datuojamas dar prieš islamo erą, tikėtina, kad jam yra daugiau nei 2 tūkstančiai metų. Narin tvirtovė buvo strategiškai svarbi karinės gynybos struktūra ir tarnavo kaip vietos valdovų rezidencija. Vaikščiodami po jos griuvėsius, galėsime įsivaizduoti, kaip gyveno žmonės tais laikais, kai ši tvirtovė buvo pilna gyvybės. Iš tvirtovės viršaus atsivers panorama į Meibodo apylinkes – tai puiki proga įamžinti akimirką.
Toliau keliaujame prie unikalios senovinės inžinerijos stebuklo – šaldytuvo, dar vadinamo ledo namu. Šis molinis kupolas, pastatytas prieš daugiau nei 400 metų, buvo skirtas natūraliam ledo gaminimui ir saugojimui dykumos sąlygomis, kur temperatūra vasarą siekia daugiau nei 40 °C. Įspūdingos struktūros, turinčios dvigubas sienas ir gilias ledo laikymo duobes, puikiai atspindi senovės persų gebėjimą prisitaikyti prie atšiaurių klimato sąlygų. Tai vienas didžiausių senovinių ledo namų Irane, kuris vis dar stebina lankytojus savo išradingumu.
Kitas įdomus objektas – balandžių bokštas, pastatytas tam, kad suteiktų prieglobstį tūkstančiams balandžių. Šie bokštai buvo svarbūs ne tik paukščių veisimui, bet ir kaip ekologiniai „fabrikai“, kur balandžių išmatos buvo naudojamos kaip aukštos kokybės trąša ūkininkavimui. Vaikštant po bokšto erdves, galėsime sužavėti unikalią architektūrą, sukurtą tam, kad apsaugotų paukščius nuo plėšrūnų ir užtikrintų jų komfortą.
Vidurdienį mūsų laukia dar vienas istorijos prisilietimas – pietūs senoviniame Meibodo karavansarajuje. Ši vieta, kadaise buvusi svarbus prekybinis sustojimas šilko kelyje, iki šiol išlaikė autentišką atmosferą. Sėdėdami po karavansarajaus arkomis, ragausime tradicinius persiškus patiekalus, mėgausimės šešėlyje slypinčiu vėsumu ir įsivaizduosime, kaip prieš šimtmečius čia ilsėdavosi keliautojai bei pirkliai, keliaujantys per dykumas.
Ši diena Meibode ne tik atskleis senovės persų praktinį genialumą, bet ir suteiks progą pasinerti į autentiką, kuri šiame regione išliko beveik nepaliesta šimtmečius. Po pietų tęsime kelionę į Jazdą – miestą, kuris laukia mūsų savo unikaliu dykumų žavesiu.

Po pietų tęsiame kelionę į vieną svarbiausių zoroastrų šventovių Irane – Čak Čak vandens šventyklą, esančią aukštai kalnuose. Kelionė link šventyklos pati savaime tampa įspūdžiu, nes serpantinai veda mus per vaizdingus dykumos ir kalnų peizažus. Pagaliau pasiekę šventyklą, įžengiame į vietą, kuri alsuoja senovės tikėjimo dvasia ir istorijos giluma.
Ši šventovė yra svarbi visiems zoroastrų tikėjimo išpažinėjams ir laikoma vienu švenčiausių jų tikėjimo objektų. Pasakojama, kad Čak Čak vieta susijusi su legendiniu pabėgimu – čia, pagal tradiciją, viena iš Sasanidų dinastijos princesių rado prieglobstį, kai ją persekiojo musulmonų užkariautojai. Šventovės pavadinimas „Čak Čak“ reiškia „lašą po lašo“ – tai aliuzija į vandenį, kuris nepertraukiamai teka nuo uolos sienų, sukeldamas garsą, panašų į tylaus lašėjimo melodiją. Šis nesibaigiantis vandens šaltinis laikomas šventu stebuklu ir yra pagrindinis šventyklos simbolis.
Pati šventykla įsikūrusi uolos nišoje, iš kurios atsiveria nuostabus panoraminis vaizdas į dykumos lygumas. Viduje dega šventoji ugnis, kuri zoroastrų tikėjime simbolizuoja šviesą, tiesą ir dieviškąją išmintį. Tikima, kad ši ugnis nenutrūkstamai dega jau šimtus metų, prižiūrima zoroastrų kunigų. Įžengę į šventyklą, galime pajusti ramybę ir ypatingą dvasinę atmosferą, kurią dar labiau sustiprina ugnies ir tylaus lašančio vandens garsai.
Čak Čak yra ne tik religinė vieta, bet ir svarbus kultūros paminklas, atspindintis seniausią Irano tikėjimą – zoroastrizmą, kuris gyvavo šioje žemėje dar prieš islamo plitimą. Tai puiki proga sužinoti daugiau apie šio tikėjimo filosofiją, pagrindinę idėją apie gėrio ir blogio kovą bei zoroastrų pagarbą gamtai ir ugniai kaip šventai stichijai.
Čak Čak šventyklos lankymas taps ypatingu mūsų kelionės akcentu, kuris leis ne tik prisiliesti prie vieno iš seniausių pasaulio tikėjimų, bet ir pasigrožėti kalnų gamtos didybe bei pajusti, kaip istorija, mitai ir tikėjimas susilieja į vieną visumą.

Vakare mūsų laukia itin jauki ir autentiška patirtis – svečiuojamės pas vietinę Jazdo šeimą, kuri svetingai atveria savo namų duris. Tai unikali galimybė iš arčiau pažinti kasdienį iranietišką gyvenimą ir tradicijas, kurių šaknys siekia šimtmečius.
Pirmiausia apžiūrime tradicinius persų namus, pastatytus iš molio ir plytų, būdingus Jazdo miestui. Šie namai ne tik atspindi unikalią architektūrą, bet ir parodo, kaip meistriškai persai pritaikė savo gyvenamąją aplinką prie karšto dykumų klimato. Čia pamatysime vėdinimo bokštus – garsiuosius badgirus, kurie veikia kaip natūralūs oro kondicionieriai, vėsinantys namus dar ilgai prieš elektrinio oro kondicionavimo išradimą. Plačios kiemo erdvės su fontanais ir sodais suteikia ramybės ir harmonijos pojūtį.
Toliau apžiūrime jų meno galeriją, kur eksponuojami ne tik rankų darbo kilimai, bet ir subtilūs rankdarbiai, piešiniai bei keramikos dirbiniai, kuriuos šeimos nariai kuria ir puoselėja. Ši meno ekspozicija suteikia mums dar vieną galimybę pamatyti, kaip giliai persų kultūroje yra įsišaknijęs kūrybiškumas ir estetikos pojūtis.
Kai vakaras įsibėgėja, klausomės gyvos muzikos, atliekamos šeimos narių ar jų draugų. Persų tradicinė muzika – tai tikras emocijų ir melodijų pasaulis, kuris sugeba sujaudinti ir įkvėpti. Muzikos garsai, lydimi švelnaus Jazdo dykumos vėjo, sukuria ypatingą atmosferą, kurios negalėtume patirti jokioje koncertų salėje.
Vakaro kulminacija – vakarienė ant stogo, iš kur atsiveria nuostabus vaizdas į Jazdo miesto panoramą. Valgome tradicinius persiškus patiekalus, paruoštus šeimininkų rankomis, mėgaujamės autentiškais skoniais ir aromatais. Ant stogo stalas nusėtas vietiniais gardėsiais, tarp jų – garsusis „zereshk polo“ (ryžiai su džiovintomis baravykais), šviežiai kepta duona ir aromatingi žolelių gėrimai.
Šis vakaras – daugiau nei tik pažintis su vietine kultūra; tai šiltas bendravimas su šeima, galimybė užmegzti ryšį su žmonėmis ir pajusti tikrąją Irano svetingumo dvasią. Po tokios įspūdingos dienos Jazde dar ilgai prisiminsime šypsenas, istorijas ir unikalią patirtį, kurios neįmanoma atkartoti jokioje turistinėje programoje.

Kitą rytą mūsų laukia dar viena nepaprasta diena, skirta pažinimui su Jazdo miesto zoroastrų palikimu ir unikalia vietos architektūra bei kultūra. Pirmiausia apsilankysime zoroastristų ugnies šventykloje, kuri yra viena seniausių ir svarbiausių šio tikėjimo šventovių. Ši vieta laikoma šventąja, nes čia nuolat dega ugnis, simbolizuojanti šviesą ir tiesą, ir laikoma, kad ši ugnis niekada neišsijungė per visą savo istoriją. Tai ne tik religinis objektas, bet ir žinių bei senovės išminties centras, kuris suteikia galimybę iš arčiau pažinti zoroastrizmo filosofiją, šventus ritualus ir gilias dvasines vertybes, kurios formavo šios kultūros pagrindus.
Vėliau vykstame į Tylos bokštus, kurie yra unikalūs dėl savo paskirties – tai zoroastrų kapinės, skirtos kūnų palikimams. Šie bokštai, dar žinomi kaip "dahma" (kapų bokštai), buvo naudojami kūnams palikti ir juos atiduoti laukiniams gyvūnams. Zoroastristų tikėjimas nurodė, kad kūnas, kaip "nešvarus" objektas, neturėtų būti paliktas žemėje ar deginamas, nes tai galėtų užteršti šventą žemę ir ugnį. Šis unikalus laidojimo ritualas atspindi zoroastrų pagarbą gamtai ir aplinkai, taip pat jų koncepciją apie grynumą ir švarą. Stovėdami prieš šiuos senovinius bokštus, jaučiame laiką ir istoriją, kurios mums pasakoja apie senovės tradicijas ir tikėjimo požiūrį į gyvenimo ir mirties ciklą.
Tuo tarpu Doulat Abad sodas mūsų laukia su savo nepaprasta struktūra ir didžiausia pasaulyje vėjo gaudyklė (badgyru), kurią galima pamatyti tik šiame sode. Badgyras – tai tradicinė architektūros detalė, skirta vėsinti pastatus karštuose Irano regionuose, ir Doulat Abad sodas turi pačią didžiausią tokią vėjo gaudyklę pasaulyje. Ji stebina savo meistriškumu ir elegancija, nes pasitelkus šią vėdinimo sistemą, sugeba natūraliai atvėsinti patalpas net pačią karščiausią vasaros dieną. Sodas, įrengtas pagal persų sodų tradicijas, su savo fontanais ir žalumynais, suteikia vėsos ir ramybės, atverdamas gražų kontrastą nuo karštos dykumos aplinkui.

Po pietų leisisime į pasivaikščiojimą po Jazdo senamiestį, kuris, kaip tikras dykumos perlas, žavi savo unikaliu, autentišku architektūriniu stiliumi. Jazdas, įsikūręs Irano viduryje, yra vienas seniausių miestų šalyje, ir jo senamiestis yra išskirtinai gerai išsilaikęs, todėl jį dažnai vadina „gyvuoju muziejumi“. Nusileidę į senamiestį, pajusime, kaip laiko tėkmė čia tarsi sustoja.
Pasivaikščiosime siaurais, vingiuotais gatvelėmis, kuriose dar puikiai išlikę tradiciniai molio namai, su savo įspūdingais vėdinimo bokštais ir kiemais, kurie, kaip ir prieš šimtmečius, saugo vėsą nuo karštų dykumos vėjų. Tarp šių senovinių pastatų jausimės tarsi keliautojai laiko mašina, sugrįžę į senąjį Irano pasaulį.
Keliaudami pro šias gatves, pamatysime ne tik architektūrinius šedevrus, bet ir sužinosime apie miesto istoriją, kurioje susipina zoroastrizmo, islamo ir persų kultūros įtakos. Senamiestis yra pilnas mažų, šeimos valdomų parduotuvių, kur galima nusipirkti vietinių dirbinių, tokių kaip rankų darbo kilimai, keramikos gaminiai ir papuošalai.
Kiekviename žingsnyje atsiveria dar viena paslaptis – senovinis turgus, kur vietiniai pardavėjai siūlo šviežius vaisius, prieskonius ir skanėstus, o vandens kanalai, vedantys tarp pastatų, sukuria romantišką atmosferą. Įsivaizduokite, kaip saulė pamažu nusileidžia, o miestą užplūsta šiltas ir minkštas vakarėjančio dykumos vėjo gūsis.
Ši pasivaikščiojimo po senamiestį akimirka bus tarsi tikras įsikūnijimas į senąjį Jazdo gyvenimą, pilną istorijų, tradicijų ir šilumos, kurios nuneš mus tiesiai į Irano širdį.

Kitą rytą vykstame į vieną iš Irano stebuklų – urvų miestą Meimandą, kuris žavi savo senovine istorija ir unikaliu gyvenimo būdu. Šis miestelis, įsikūręs dykumos širdyje, yra vienas seniausių žmonių gyvenviečių, kuriose žmonės ir šiandien gyvena įrengtuose urvuose, išsaugodami senąsias tradicijas ir gyvenimo būdą.
Pakeliui į Meimandą sustosime ir apžiūrėsime Sarjazdo tvirtovę, kuri savo laiku atliko ne tik gynybinę funkciją, bet ir buvo naudojama kaip banko saugykla. Ši tvirtovė buvo viena iš svarbiausių, saugančių turtus ir vertybes nuo dykumos vagių. Būtent čia galima įsivaizduoti, kaip ilgus šimtmečius žmonės saugojo savo turtus ir paslaptis, pasitelkdami ne tik architektūrinius sprendimus, bet ir dykumos žinių pritaikymą.
Toliau keliaujame į Zeinodino karavansarajų, kuris buvo pastatytas XVI amžiuje ir šiandien yra vienintelis išlikęs apvalus karavansarajus visame Šilko kelyje. Šis senovinis poilsio namelis buvo naudojamas keliautojams, prekeiviams ir karavanams, keliaujantiems iš Kinijos į Europą. Tai buvo vieta, kur žmonės galėjo ilsėtis, pasipildyti atsargas ir pasiruošti tolesniam keliui. Karavansarajus išsiskiria savo apvaliomis sienomis, kurios buvo ne tik funkcionalios, bet ir grožiu, sukuriančiu ypatingą atmosferą. Kiekvienas žingsnis šiuose istoriniuose pastatuose atskleidžia ne tik architektūrinį meistriškumą, bet ir pasakoja istoriją apie senovės prekybos maršrutus, kuriais krovinių srautai keliavo tarp Rytų ir Vakarų.

Po apsilankymo Sarjazde ir Zeinodino karavansarajuje keliaujame tolyn į Meimandą, į urvų miestą, kur žmonės gyveno jau prieš 12.000 metų. Tai viena iš seniausių gyvenviečių Irane, ir šioje vietovėje vis dar galima pajusti senovinių tradicijų kvapą. Meimandas – tai ne tik urvai, bet ir visą gyvenimo būdą formuojanti vieta, kur žmonės vis dar gyvena pagal šimtmečius puoselėtus papročius.
Įsikūrę kalnuose, Meimando gyventojai priklauso klajoklių tautai, kuri skirtingais metų laikais migravo ir prisitaikydavo prie aplinkos. Jie gyvena trijose skirtingose vietose, priklausomai nuo sezono, todėl jų gyvenimas labai artimas gamtai ir jos ritmui. Kalnų urvuose žmonės įsirengia gyvenamuosius plotus, kurie yra ne tik apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų, bet ir puikiai susilieja su aplinka. Urvų gyvenimas čia – tarsi laikinas, bet kartu ir tvirtas ryšys su žeme ir istorija, kuri išlieka šių klajoklių kasdienybėje.
Pietūs Meimande – tai ne tik tradicinis maistas, bet ir proga pasinerti į vietinę kultūrą, pajusti tą ramybę ir paprastumą, kuris šiuose kalnuose užlieja visą gyvenimą. Būtent čia galėsime mėgautis autentišku iranietišku patiekalu, ruošiamu vietinių, naudojant tik šviežias, natūralias sudedamąsias dalis, tiesiai iš šios nuostabios kalnų gamtos.
Po pietų leisime į žygelį po kalnus, kur galėsime pasigrožėti ne tik šių vietovių įspūdingais kraštovaizdžiais, bet ir geriau pažinti Meimando gyvenimą bei gamtą. Pasivaikščiosime kalnų takais, stebėsime vietinę fauną ir florą, ir, žinoma, susipažinsime su vietos tradicijomis. Šis žygelis bus ne tik fizinis iššūkis, bet ir unikali galimybė susijungti su gamta, o galbūt ir atrasti kažką naujo apie save. Pasieksime aukščiausius taškus, nuo kurių atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai į apylinkes, o grįžę į urvų miestą, pasijusime tarsi nuvykę į laikus, kai gamta ir žmogus gyveno harmoningai, nesutrikdytai modernumo.

Po žygelio po Meimando kalnus grįžtame į urvų miestą, kur praleisime naktį – tai pati egzotiškiausia nakvynė Irane, nepalyginama su niekuo kitu. Nakvynė urvuose suteiks unikalią galimybę patirti, kaip žmonės gyveno tūkstantmečius, prisitaikydami prie savo aplinkos ir išlaikydami gilų ryšį su gamta. Urvų vidaus temperatūra yra nuolat pastovi, todėl naktis čia – ypač jauki ir rami.
Urvų gyvenimas šiandien skiriasi nuo senovės, tačiau šis patyrimas leis mums pajusti, ką reiškia gyventi tokiomis sąlygomis. WC ir dušai čia yra bendri, kaip ir senovėje, tačiau tai visiškai natūralu šiose kalnuose, kur tradicijos ir papročiai, atrodo, nėra sutrikdyti laikui bėgant. Tai dalis šios nuostabios patirties, kuri suteiks galimybę pasinerti į Iraną, kokį jis buvo prieš tūkstantmečius, ir iš naujo atrasti paprastumą bei tikrąją gyvenimo prasmę.
Nakvynė urvuose – tai tarsi kelionė į praeitį, kai šiuolaikiniai patogumai neegzistavo, tačiau gyvenimas buvo itin pilnas ir intymus. Kiekvienas garsas, kvapas ir vaizdas čia tampa svarbus. Tai puiki galimybė pabėgti nuo kasdienybės, pasinerti į nepaprastą aplinką ir atsiduoti šiam natūraliam gyvenimo būdui, kuris dar ir šiandien gyvuoja Meimande.

Po nakvynės urvuose, patyrę šios unikalaus gyvenimo būdo magiją, keliaujame į Luto dykumą – vieną iš karščiausių pasaulio vietų. Dykuma, kai kurių geologų vadinama „žemės plaučiais“, žavi savo griežtu grožiu ir nenuspėjama gamta. Pakeliui sustosime pietų Kermane, kur galėsime pasimėgauti vietiniais patiekalais ir pasikrauti jėgų prieš didįjį kelionės etapą.
Luto dykuma – druskinga ir sausa teritorija, kuriai būdinga kraštutinė temperatūrų kaita. Aukščiausia pamatuota smėlio temperatūra čia siekia neįtikėtinus 70 laipsnių! Ši vieta tarsi kitos planetos kraštas, kur smėlio kopos kyla iki 300 metrų aukščio. Kai kuriose vietose jos atrodo kaip didžiulės nendrinės sienos, susikūrusios per tūkstančius metų.
Dykuma buvo 2016 metais įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą, ir tikrai nėra atsitiktinumas – šis kraštovaizdis žavi savo nepakartojamumu ir paslaptinga trauka. Vienas iš įspūdingiausių šios dykumos elementų yra „kalutai“ – migruojančios smėlio pilys, kurios virsta į begalinį smėlio ir saulės žaismų šedevrą. Stebėsime, kaip smėlis lėtai keičia šių pilčių formas, o pati gamta čia veikia kaip tikras menininkas.
Kelionė dykumoje vyks visureigiais, kurie leis pasiekti tolimiausius ir sunkiai pasiekiamus regionus, kad galėtume kuo geriau pažinti šią paslaptingą ir sunkiai ištiriamą vietovę. Kad ir kaip būtų karšta ir sausa, ši kelionė bus nepakartojama, nes leis pasinerti į gamtos širdį ir pajusti dykumos galios didybę.
Nakvynė bus tikras nuotykis: po atviru dangumi arba palapinėse, tiesiog ant šio kraštovaizdžio, kuriame WC, dušai ir lovos neegzistuoja. Čia susidursite su tikrąja gamta, kur viskas – nuo vėjo šnarėjimo iki naktinio dangaus žvaigždžių – bus jūsų naktinė aplinka. Nakvynė gamtoje – tai iššūkis, tačiau ir neįkainojama patirtis, kuri leidžia pajausti žmogaus ir gamtos harmoniją pačiame jos natūraliausiame pavidale.

Po Luto dykumos nuotykių, kai gamta mus išbandė savo ekstremaliomis sąlygomis, atvykstame į kalnus, kur mūsų laukia išsvajotas atsigavimas. Čia, apsupti didingų viršukalnių, mūsų kūnai ir protai atsipalaiduos terminiuose baseinuose, kuriuose karštas šaltinis pasitinka mus su savo gydomosiomis galiomis. Šie natūralūs baseinai, giliai įsikūrę kalnuose, siūlo ne tik fizinį atsipalaidavimą, bet ir psichologinį atgaivą – čia galėsime pasimėgauti ne tik šiltu vandeniu, bet ir nuostabiais vaizdais, kurie atveria galimybę pajusti kalnų ramybę.
Po to, atgaivinti ir pasiruošę tęsti kelionę, vykstame į Šachzade sodą, esantį dykumoje. Šis sodas – tikras architektūrinis stebuklas, kuris įkvėptas persų sodų tradicijų ir pritaikytas šioms atšiaurioms, tačiau žavingoms dykumos sąlygoms. Šachzade sodas – tai pasakiškas žaliuojantis rojus viduryje dykumos, kuris paverčia šią žemę gyvybės oaze. Sukurtas pagal Persų sodų dizainą, jis ne tik stebina savo grožiu, bet ir atspindi išradingumą, kaip buvo galima kurti žaliuosius kampelius net ir tokiose sunkiose klimato sąlygose.
Šio sodo lankymas ne tik leis pamatyti išskirtinę persų kraštovaizdžio architektūrą, bet ir pasivaikščioti tarp fontanų ir baseinų, kurie teikia gyvybės ir atgaivos net ir karščiausiu metų laiku. Šachzade sodas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, – tai puiki galimybė pabėgti nuo dykumos karščio ir pasinerti į ramybės, harmonijos bei grožio pasaulį.

Po dienos, praleistos kalnuose ir Šachzade sode, vykstame į Sirdžano miestą, kuris yra mūsų kelionės taškas pakeliui į Širazą. Šis miestas, žinomas savo istorija ir kultūriniu paveldu, suteiks mums galimybę atsikvėpti po dykumos nuotykių.
Sirdžanas – tai vieta, kur persų architektūra ir tradicijos susilieja su kasdienio gyvenimo ritmu. Miestas garsėja rankų darbo kilimais, kurie yra tikras meno kūrinys, taip pat žinomas dėl savo šilkinių audinių ir rožių produktų. Tai puiki proga pasivaikščioti po senamiestį, pajusti vietinę atmosferą ir aplankyti keletą vietinių turgų, kurie kviečia atrasti paslėptus lobius.
Nakvynė Sirdžane suteiks galimybę pailsėti ir pasimėgauti vakariene vietiniame restorane, kur galėsime paragauti tradicinių iranietiškų patiekalų. Paskutinį kartą šioje kelionėje galėsime pasimėgauti miesto ramybe, prieš judėdami į Širazą, kur mūsų laukia dar daugiau nuostabių istorinių ir kultūrinių atradimų.

Po ilgo pervažiavimo, atvykstame į Širazą, poetų miestą, garsėjantį ne tik savo literatūriniu palikimu, bet ir išskirtine architektūra bei istoriniais paminklais. Širas yra miestas, kuriame gimė žymūs persų poetai, tokie kaip Hafezas ir Saadi, o jo gatvės ir aikštės kvėpuoja istorija ir poezija.
Pakeliui į Širazą, mūsų laukia Neirizo miestas, kuriame aplankysime vieną seniausių Irano mečečių. Ši mečetė, turinti ilgametes tradicijas, kviečia susimąstyti apie islamo kultūrą ir architektūrą, atskleidžiant šio regiono gilų dvasingumą. Tai puiki proga pasinerti į senąją Irano kultūrą ir pamatyti, kaip per šimtmečius keitėsi religinių pastatų architektūra.
Vakare Širaze aplankysime „Šach Čerag“, vieną iš gražiausių Irano šventovių ir svarbią šiitų piligrimystės vietą. Šach Čerag – tai ne tik istorinis paminklas, bet ir spindintis spiritualumu: šventovė, kurios didingą architektūrą ir įspūdingą interjerą puošiantys veidrodžiai ir smaragdiniai mozaikų darbai sukuria mistinę atmosferą. Čia susitinka tikėjimas ir menas, o naktį, kai šventovė apšviečiama žiburiais, ši vieta tampa tiesiog magnetu tiek piligrimams, tiek keliautojams, ieškantiems dvasinės ramybės.
Vakare Širaze galėsime pasimėgauti miesto gyvenimu, pasivaikščioti po jo gatves ir paragauti tradicinių patiekalų, tuo pačiu pasiruošiant kitai dienai, kai gilinsimės į miesto istorinį palikimą ir pažinsime dar daugiau įspūdingų paminklų.

Keliausime į Persepolį, senovinę Persijos sostinę, kur apžiūrėsime imperatorių nekropolį. Tai vienas iš svarbiausių Irano istorinių paminklų, įkurtas prieš daugiau nei 2,500 metų. Persepolis buvo didžiulis Persijos imperijos kultūros, politikos ir religijos centras. Čia pasigrožėsime ne tik įspūdingomis architektūros detalėmis, bet ir nuostabiomis raižinėmis, kurios pasakoja istorijas apie senovės persų karalius, tokius kaip Dario I ir Xerxes. Šis miestas, kurio griuvėsiai šiandien garsėja visame pasaulyje, buvo tiesiog imperijos širdis, įkvepianti didybę ir jėgą.
Po pietų grįšime į Širazą ir aplankysime Karim Chano tvirtovę – vieną iš svarbiausių miesto istorinių paminklų. Ši tvirtovė, pastatyta XVI a., buvo Karim Chano Zand, vieno iš Širazo dinastijos įkūrėjų, karališka rezidencija. Tvirtovė garsėja savo įspūdinga architektūra ir puikiai išlikusiais interjerais, kurie leidžia mums įsivaizduoti, kaip atrodė gyvenimas Persijos imperijoje šiuo laikotarpiu. Tai ne tik architektūrinis stebuklas, bet ir puiki vieta susipažinti su Irano istorija ir kultūra.

Vakare turime laisvą laiką ir galėsime pasivaikščioti po senovinį Vakilo turgų – vieną iš didžiausių ir seniausių turgų Irane, esančių Širaze. Šis turgus buvo pastatytas XVII a. ir tapo svarbia prekybos vieta, kurioje prekeiviai iš viso Irano ir aplinkinių šalių mainėsi produktais. Turgus garsėja savo nuostabiais architektūriniais elementais: didingomis arkadomis, išskirtinėmis mozaikomis ir spalvingais kupolais. Čia galėsite įsigyti viską nuo tradicinių persiškų kilimų, rankų darbo keramikos, maisto produktų iki įvairiausių suvenyrų. Tai puiki vieta pasinerti į tikrąją Irano kultūrą, pasimėgauti jos kvapais ir spalvomis, ir atrasti unikalių bei autentiškų daiktų.

Dieną pradėsime nuo Rožinės mečetės – vienos iš Širazo perlų, garsėjančios savo išskirtiniu grožiu ir spalvingais, įspūdingais mozaikų raštais. Ši mečetė, pastatyta XIX a., yra puikus persų architektūros pavyzdys, su savo subtiliais rožiniais atspalviais ir elegantiškais interjero elementais. Apžiūrėję mečetę, pasinerkime į jos ramybę ir grožį, atraskime detales, kurios atspindi islamišką meną ir tradicijas.
Po to skrendame į Bandar Abasą, kur laukia plaukimas į Hormūzo salą – vieną iš paslaptingiausių ir gražiausių Persijos įlankos salų. Hormūzas, žinomas dėl savo unikalaus kraštovaizdžio, kuris apima raudonus smėlio kalnus, mineralines druskos krūvas ir nuostabias paplūdimių vietas, suteiks mums galimybę susipažinti su laukine ir egzotiška sala. Tai – vieta, kur galima pajusti tikrąją gamtos ir žmonių santykio harmoniją.
Nakvosime Hormūzo saloje, kur galėsime pasimėgauti ramybe, atsipalaiduoti ir iš tiesų pajausti šios unikaliai gražios vietos dvasią.

Leisimės tuktuku į kelionę aplink Hormūzo salą, kurios metu aplankysime keletą unikaliausių ir įspūdingiausių salos vietų. Pradėsime nuo Vaivorykštinio slėnio, kur gamta tarsi tapo menininkė – ryškios spalvos susilieja į neįtikėtiną vaizdą, atskleidžiantį visą salos spalvų paletę. Slėnis atrodo tarsi iš pasakos, ir kiekvienas jo kampelis stebina unikaliu grožiu.
Toliau keliaujame prie Geltonosios upės, kurios vanduo šviečia ryškiai geltonai, suteikdamas neįprastą kontrastą su dykumos peizažu. Upė, susiformavusi dėl mineralų ir gamtos jėgų, yra viena iš salos įžymybių.
Po to mūsų kelionė nukels į Raudonąjį paplūdimį, kur smėlis ir jūros vanduo susilieja į pasakišką raudoną atspalvį, taip pat aplankysime Sidabrinį paplūdimį, kur smėlis atrodo tarsi nusėtas šimtais sidabrinių žvynelių. Tai – vietos, kuriose gamta žaidžia su šviesa ir spalvomis, ir kur galima pasikrauti nuostabių emocijų.
Baigsime savo ekskursiją Druskos urvu, kuris išsiskiria savo įspūdingomis druskos formacijomis ir tamsiais koridoriais, bei Vaivorykštiniu urvu, kur mineralinės medžiagos ir šviesa sukuria įstabius, tarsi stebuklingus vaizdus. Tai bus nuostabi kelionė po gamtos stebuklus, kuriems sunku patikėti, kad jie egzistuoja realybėje.

Po pietų plaukiame laivu į Kešmo salą, kuri žavi savo ramybe ir egzotišku gyvenimo ritmu. Salos vandenys skaidrūs ir šilti, o aplinka – tikra gamtos oazė. Kešmas yra viena iš perspektyviausių Irano turistinių vietų, žinoma savo tradiciniu gyvenimo būdu ir neįprastais kraštovaizdžiais.
Atvykę į salą, pietaujame žuvies patiekalų restorane, kur galėsime pasimėgauti šviežiai pagauta žuvimi ir jūros gėrybėmis, kurios čia yra tiesiog neįtikėtino skonio. Vietinė virtuvė, sušalusi šalia jūros, turi savitą skonį, ir ši pietų patirtis bus nepamirštama.
Po pietų keliaujame į mūsų nakvynės vietą ant jūros kranto – tai ekologiška stovyklavietė su mažais dviviečiais nameliais. Tai tikras atokvėpis nuo miesto triukšmo ir šiuolaikinio gyvenimo, leidžiantis pajusti tikrąją salos ramybę. Kiekviename namelyje yra WC, dušas ir oro kondicionierius, tačiau verta paminėti, kad ne visuose nameliuose rasite lovas. Kai kurie nameliai yra labai paprasti ir gali priminti vietinius gyvenimo standartus, todėl kai kuriuose galėsime miegoti ant čiužinių, kaip tai daro vietiniai gyventojai.
Ši nakvynė – unikali patirtis ir puikus būdas pajusti salos autentiškumą. Labai išgyvenantiems dėl higienos ir prisirišusiems prie vakarietiško gyvenimo standarto patariame pasiimti paklodę ir pagalvės užvalkalą, nes šis įspūdingas, tačiau paprastas būstas atskleis jums kitokią kelionės perspektyvą. Tai taps viena įsimintiniausių ir autentiškiausių patirčių šioje kelionėje.

Priešpiet pradėsime savo kelionę aplankydami rytine salos dalimi. Pirmiausia sustosime Žvaigždžių slėnyje, kuris savo pavadinimą gavo dėl išskirtinio kraštovaizdžio. Tai vieta, kur gamta sukūrė įspūdingas formacijas, kurios primena žvaigždžių pavidalus, ir tikrai nustebins savo unikalia išvaizda. Pasivaikščiosime po šį slėnį, žavėdamiesi ne tik neįprastais akmenimis ir uolų formomis, bet ir gamtos ramybe.
Po to vyksime į Nazo salą, kuri yra tikras salos perlas. Ši sala yra ypač žinoma dėl savo unikalios prieigos prie jūros. Atoslūgio metu galima į ją pasiekti arba nubristi, arba netgi pasinaudoti vietiniu taksi, kuris keliauja jūros dugnu, nes ši dalis turi seklius vandenis. Tai unikali patirtis, leidžianti pasiekti salą nesiekant ilgo kelio per vandenį. Tai taip pat puiki proga pamatyti vietines jūros ekosistemas ir pasimėgauti nuostabiais pakrantės vaizdais.
Po apsilankymo saloje, plauksime valtimis aplankyti mangrovių. Mangrovių miškai – tai viena iš gamtos stebuklų, kurių saloje yra gausu. Tai ekosistema, kur susitinka jūra ir žemė, kur žaliuoja unikalūs medžiai, o jūrų fauna čia gyvena visus metus. Plaukdami stebėsime mangrovių mišką ir susipažinsime su fauna, gyvenančia šiose teritorijose. Tai gali būti nuostabi proga pamatyti įvairius paukščius, vėžlius, ir kitus jūros gyventojus, kurie randa saugų prieglobstį šiuose ypatinguose miškuose.

Pirmiausia lankysime Čahku kanjoną, kuris garsėja savo nuostabiu kraštovaizdžiu ir unikaliomis uolų formacijomis. Čia pasimėgausime vaizdingais kalnų ir slėnių peizažais, gilinimusi į regiono gamtos istoriją bei fotografuosime kanjono kraštovaizdį. Tai bus puiki galimybė prisiliesti prie Iranui būdingos gamtos ir pasimėgauti nuostabiu, atokiu kampeliu.
Po to aplankysime vieną iš įspūdingiausių Irano gamtos stebuklų – Namakdano druskos urvą, kuris laikomas antru ilgiausiu pasaulyje savo rūmuose ir slėpiniuose. Šis urvas yra didžiulė druskos karalystė, kur šimtai metų gamta formavo nuostabias stalaktitus ir stalagmitus. Namakdano urvas žinomas dėl savo unikalios druskos struktūros, kuri suteikia urvui ne tik geologinę, bet ir estetinę vertę. Pasivaikščiosime po įvairias urvo patalpas, kurios atskleidžia įspūdingas druskos formacijas ir neregėtus gamtos stebuklus.
Drąsiausi keliautojai galės pasinerti į šį gamtos nuotykį dar gilyn, nes yra galimybė išbandyti „butelio kakliuko“ prašliaužimą. Tai neįprastas ir įdomus būdas patekti į didesnes ir rečiau lankomas vidines urvo erdves, kur dar mažai kas buvo. Prašliauždami per siaurus, šlapius ir akmenuotus tunelius, pasieksite erdves, kurios apdovanotos stulbinančiais vaizdais ir ramybe, kur žmonių pėdsakų dar beveik nėra. Tai tikrai nepaprasta patirtis, kuri įtrauks ne tik adrenalino mėgėjus, bet ir tuos, kurie nori pamatyti tikrąjį gamtos grožį.

Vakarop skrendame į šalies sostinę Teheraną, kur mūsų laukia dinamiškas ir kontrastingas miesto gyvenimas. Teheranas, turintis ilgą istoriją ir modernias miesto struktūras, žavi tiek savo istoriniais paminklais, tiek ir šiuolaikiniais pasiekimais. Pasiekę sostinę, turėsime progą patirti unikalų jos derinį – nuo senovinių rūmų ir mečečių iki aukštybinių pastatų ir modernių parduotuvių, kurios atspindi šiandieninį Iraną.
Sostinė yra puikus perėjimas nuo visų šių istorinių miestų ir gamtos stebuklų į šiuolaikinį Irano gyvenimą, ir tai bus puiki proga reflektuoti apie viską, ką pamatėme šioje kelionėje, prieš baigiant šią įspūdingą nuotykį.

Teherane po pusryčių pradėsime savo dieną su Golestano rūmais, kurie yra vienas iš pagrindinių istorinių paminklų sostinėje. Šis rūmų kompleksas, kuris buvo safavidiškos ir kadžarų dinastijų rezidencija, atskleidžia Irano karališkąją praeitį ir architektūrinį grožį. Golestano rūmuose galėsime pasigrožėti įspūdingais architektūriniais elementais ir sužinoti apie šių rūmų svarbą Irano kultūroje ir istorijoje. Jie yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra tikras praeities liudininkas, liudijantis apie Irano imperinį didingumą.
Po apsilankymo rūmuose vyksime į Teherano Didįjį turgų, kuris yra vienas didžiausių pasaulyje ir įsikūręs pačioje miesto širdyje. Turgus – tai vieta, kur susipina tradicija ir modernumas. Jis yra ne tik prekybos centras, bet ir gyvas kultūrinis objektas, kuriame galėsime stebėti, kaip prekyba vyksta jau šimtmečius, ir sužinoti apie įvairius vietinius amatus ir tradicijas. Turgus įsikūręs istoriniame kvartale, kuris vis dar išlaiko senovinių prekybininkų dvasą.
Po to aplankysime lobyną, esantį Centrinio banko rūsyje, kuriame saugomos didžiulės istorinės vertybės ir karališkosios brangenybės, atskleidžiančios Irano turtingą iždo istoriją.
Tad keliaudami toliau, pasieksime Tadžriš turgų, žymų savo unikaliu charakteriu ir vietinių prekių gausa. Šis turgus garsėja ne tik savo patiekalais ir gėrimais, bet ir autentika, ir bus puiki vieta pasinerti į Teherano kasdienybę.
Galiausiai leisimės į priekalnių rajoną Darband, kur galėsime pasimėgauti gamtos grožiu, pasivaikščioti ir vakarieniauti viename iš priekalnių restoranų, mėgaudamiesi gaiviu ir šviežiu priekalnių maistu.

Per Stambulą skrendame į Vilnių.