Kelionė į Uzbekistaną
+ diena Tadžikistane
2026 m. rugsėjo 17-27 d. (9 d. Uzbekistane + skrydžiai)
KELIONĖS FAKTAI
- €1500 + skrydžiaiNumatomos kelionės išlaidos (be maisto). Detaliau - apačioje.
- 11 dienų8 d. Uzbekistane + 1 d. Tadžikistane + skrydžiai
- Paprasta kelionėNesudėtinga. Gali vykti bet kas.
- Grupėje iki 15 keliautojųKeliaujame su maža grupe dėl maksimalaus įspūdžių ryškumo ir lankstumo.
- Nuotykinė, pažintinė, patyriminėKelionės tipas
- Pradedame ir baigiame TaškenteKelionės pradžia ir pabaiga
Apie kelionę į Uzbekistaną
Prisijunk prie manęs kelionėje po Uzbekistaną 2026 m. rugsėjo 17–27 dienomis!
Uzbekistanas – Šilko kelio širdis – tai šalis, kurioje susilieja dykumos, senoviniai miestai ir gyva Centrinės Azijos kultūra. Čia šimtmečius kryžiavosi prekybos keliai, imperijos ir idėjos, palikdamos miestus, kurie iki šiol stebina savo masteliu, architektūra ir dvasia. Nepaisant to, kad Uzbekistanas vis dar nėra masinio turizmo kryptis, jis yra saugus, svetingas ir atviras tiems, kurie nori pažinti tikrąjį regiono veidą, o ne vien atvirukų vaizdus.
Šios kelionės metu keliausime per svarbiausias Šilko kelio vietas – nuo Aralo jūros regiono iki legendinio Samarkando. Patirsime ne tik garsiuosius istorinius paminklus, bet ir kasdienį vietinių gyvenimą, stepes, dykumą bei tradicinį svetingumą. O vienai dienai paliksime Uzbekistaną ir užsuksime į kaimyninį Tadžikistaną, kur aplankysime įspūdingą Septynių ežerų slėnį kalnuose – vieną gražiausių visos Centrinės Azijos gamtos kampelių.
Kas daro šią kelionę į Uzbekistaną ypatingą:
- Aplankysime Chivą – gyvą viduramžių miestą su uždaru senamiesčiu Itchan Kala
- Išvysime Aralo jūros tragedijos palikimą Muinake – vieną stipriausių regiono istorijų
- Keliausime prie senovinių Ayazkala tvirtovių dykumoje
- Praleisime naktį jurtoje prie Aidaro ežero, stebėdami saulėlydį stepėje
- Pasinersime į Bucharos senamiesčio atmosferą su jo mečetėmis, medresėmis ir kiemais
- Patirsime Samarkando didybę Registano aikštėje – vienoje įspūdingiausių vietų visoje Azijoje
- Vienai dienai vyksime į Tadžikistaną ir aplankysime Septynis ežerus, išsidėsčiusius kalnų slėnyje netoli Pendžikento
- Paragausime tikro uzbekiško plovo legendiniame Plov Centre
- Susitiksime su vietiniais gidais, amatininkais ir šeimininkais, kurie atvers duris į savo kasdienybę
- Keliausime nedidelėje grupėje, be skubėjimo ir turistinių konvejerių
- Keliauk kartu su manimi ir pažink Uzbekistaną tokį, koks jis yra iš tikrųjų – seną, gyvą, kupiną istorijų ir žmonių, kurie moka priimti svečią ne kaip klientą, o kaip draugą. Tai kelionė tiems, kurie nori ne tik pamatyti, bet ir suprasti.
Kodėl verta rinktis šią kelionę?
- AutentiškumasTai ne muziejus po atviru dangumi, o gyva šalis.
Miegosime jurtoje stepėje, valgysime plovą su vietiniais, vaikščiosime turguose ir senamiesčiuose, kuriuose gyvenimas vyksta kasdien. Ne tik gražios aikštės, bet ir tikras Centrinės Azijos ritmas. - Šilko kelio didybėSamarkandas, Buchara ir Chiva – miestai, kurių vardai skamba istorijos vadovėliuose. Registano aikštė, mėlynieji kupolai, medresės ir mauzoliejai – tai architektūra, kurią reikia pamatyti gyvai. Čia supranti, kokio masto buvo imperijos ir prekybos keliai.
- Kontrastas ir patirtisPer 11 dienų pamatysime skirtingą Uzbekistaną – nuo Aralo jūros tragedijos Muinake iki ramios vakarienės jurtoje prie Aidaro ežero. Dykuma, stepė, senoviniai fortai, miestų centrai ir modernus Taškentas. Viena kelionė – keli pasauliai.
PRELIMINARI PROGRAMA
1 diena – ketvirtadienis, 2026 m. rugsėjo 17 d.
Naktinis skrydis iš Vilniaus į Taškentą per Stambulą su Turkijos avialinijomis.
Jei patogu skristi iš Rygos, tuomet galima rinktis pigesnius variantus iš ten su Turkijos arba Lenkijos avialinijomis tuo pačiu metu.
Jei patogu skristi iš Rygos, tuomet galima rinktis pigesnius variantus iš ten su Turkijos arba Lenkijos avialinijomis tuo pačiu metu.
2 diena – penktadienis, 2026 m. rugsėjo 18 d.
Taškentas – pirmas susitikimas su Uzbekistanu
Ryte atskrendame į Taškentą. Oro uoste pasikeičiame pinigus, nusiperkame vietines SIM korteles. Važiuojame į viešbutį, pusryčiaujame ir skiriame laiko poilsiui po naktinio skrydžio.
Apie 9:30 išvykstame į miestą ir pradedame pažintį su Taškentu nuo metro – ne tik kaip transporto, bet ir kaip sovietinio meno galerijos po žeme. Toliau keliaujame į Chorsu turgų – vieną gyviausių miesto vietų, kur susitinka vietiniai, prekeiviai ir kasdienis gyvenimas. Čia matome, kaip atrodo tikrasis Taškentas, ne turistinė versija.
Pietaujame legendiniame Plov Centre prie TV bokšto. Tai vieta, kur plovas gaminamas dideliais katilais ir kur renkasi patys taškentiečiai. Po pietų tęsiame pasivaikščiojimą miesto centre – Amir Timuro aikštė, senasis „Uzbekistan“ viešbutis, pėsčiųjų gatvė, Nepriklausomybės aikštė.
Vakarop pasiekiame modernų Taškento rajoną – Tashkent City, kur pamatome, kaip miestas atrodo šiandien. Čia vakarieniaujame ir ramiai užbaigiame dieną.
Pirmoji diena Uzbekistane skirta prisitaikyti, pajusti tempą ir nusiteikti kelionei. Be skubėjimo, be perteklinių objektų, su aiškiu ritmu ir laiku sau.
Nakvynė Taškente.
Ryte atskrendame į Taškentą. Oro uoste pasikeičiame pinigus, nusiperkame vietines SIM korteles. Važiuojame į viešbutį, pusryčiaujame ir skiriame laiko poilsiui po naktinio skrydžio.
Apie 9:30 išvykstame į miestą ir pradedame pažintį su Taškentu nuo metro – ne tik kaip transporto, bet ir kaip sovietinio meno galerijos po žeme. Toliau keliaujame į Chorsu turgų – vieną gyviausių miesto vietų, kur susitinka vietiniai, prekeiviai ir kasdienis gyvenimas. Čia matome, kaip atrodo tikrasis Taškentas, ne turistinė versija.
Pietaujame legendiniame Plov Centre prie TV bokšto. Tai vieta, kur plovas gaminamas dideliais katilais ir kur renkasi patys taškentiečiai. Po pietų tęsiame pasivaikščiojimą miesto centre – Amir Timuro aikštė, senasis „Uzbekistan“ viešbutis, pėsčiųjų gatvė, Nepriklausomybės aikštė.
Vakarop pasiekiame modernų Taškento rajoną – Tashkent City, kur pamatome, kaip miestas atrodo šiandien. Čia vakarieniaujame ir ramiai užbaigiame dieną.
Pirmoji diena Uzbekistane skirta prisitaikyti, pajusti tempą ir nusiteikti kelionei. Be skubėjimo, be perteklinių objektų, su aiškiu ritmu ir laiku sau.
Nakvynė Taškente.
3 diena – šeštadienis, 2026 m. rugsėjo 19 d.
Taškentas – Nukusas – Muinakas – Aralo jūros pakraštys
Anksti ryte vykstame į oro uostą ir skrendame į Nukusą – Karakalpakstano sostinę ir vartus į vieną įdomiausių Centrinės Azijos regionų. Vos nusileidę nesustojame mieste, o iš karto leidžiamės į kelionę Aralo jūros link.
Važiuojame į Muinaką – miestą, kuris kadaise buvo vienas svarbiausių žvejybos centrų visame regione. Šiandien jis atsidūręs dešimtys kilometrų nuo vandens ir tapęs vienu ryškiausių pasaulio ekologinės katastrofos simbolių.
Pakeliui stebime vis labiau tuštėjantį kraštovaizdį. Didelė dalis teritorijos, kuria važiuosime, dar prieš kelis dešimtmečius buvo Aralo jūros dugnas. Atvykę aplankome garsųsias laivų kapines – surūdijusius žvejybinius laivus, likusius dykumoje po jūros pasitraukimo. Tai viena įsimintiniausių vietų visame Uzbekistane, leidžianti suprasti, kokio masto pokyčiai gali įvykti per vieno žmogaus gyvenimą.
Taip pat apsilankome Muinako muziejuje, kuriame pasakojama apie laikus, kai miestas gyveno iš žvejybos, ir apie dramatiškus pokyčius, kuriuos atnešė Aralo jūros nykimas.
Po apsilankymo Muinake grįžtame Nukuso link. Pakeliui sustojame Mizdachano nekropolyje – viename svarbiausių istorinių ir religinių Karakalpakstano objektų. Čia tarp senųjų mauzoliejų ir kapaviečių susipina vietinės legendos, islamo tradicijos ir daugiau nei tūkstančio metų istorija.
Vakarienę valgome netoli Mizdachano esančiame restorane „Karavan“, garsėjančiame puikiu vietiniu maistu ir svetingu aptarnavimu.
Vakare grįžtame į Nukusą. Po ilgos ir įspūdžių kupinos dienos ilsimės prieš rytojaus kelionę į Chivą.
Nakvynė Nukuse.
Anksti ryte vykstame į oro uostą ir skrendame į Nukusą – Karakalpakstano sostinę ir vartus į vieną įdomiausių Centrinės Azijos regionų. Vos nusileidę nesustojame mieste, o iš karto leidžiamės į kelionę Aralo jūros link.
Važiuojame į Muinaką – miestą, kuris kadaise buvo vienas svarbiausių žvejybos centrų visame regione. Šiandien jis atsidūręs dešimtys kilometrų nuo vandens ir tapęs vienu ryškiausių pasaulio ekologinės katastrofos simbolių.
Pakeliui stebime vis labiau tuštėjantį kraštovaizdį. Didelė dalis teritorijos, kuria važiuosime, dar prieš kelis dešimtmečius buvo Aralo jūros dugnas. Atvykę aplankome garsųsias laivų kapines – surūdijusius žvejybinius laivus, likusius dykumoje po jūros pasitraukimo. Tai viena įsimintiniausių vietų visame Uzbekistane, leidžianti suprasti, kokio masto pokyčiai gali įvykti per vieno žmogaus gyvenimą.
Taip pat apsilankome Muinako muziejuje, kuriame pasakojama apie laikus, kai miestas gyveno iš žvejybos, ir apie dramatiškus pokyčius, kuriuos atnešė Aralo jūros nykimas.
Po apsilankymo Muinake grįžtame Nukuso link. Pakeliui sustojame Mizdachano nekropolyje – viename svarbiausių istorinių ir religinių Karakalpakstano objektų. Čia tarp senųjų mauzoliejų ir kapaviečių susipina vietinės legendos, islamo tradicijos ir daugiau nei tūkstančio metų istorija.
Vakarienę valgome netoli Mizdachano esančiame restorane „Karavan“, garsėjančiame puikiu vietiniu maistu ir svetingu aptarnavimu.
Vakare grįžtame į Nukusą. Po ilgos ir įspūdžių kupinos dienos ilsimės prieš rytojaus kelionę į Chivą.
Nakvynė Nukuse.
4 diena – sekmadienis, 2026 m. rugsėjo 20 d.
Nukusas – Savickio muziejus – Čilpykas – Ajazkala – Chiva
Ryte pradedame nuo vienos svarbiausių kultūrinių vietų visoje Centrinėje Azijoje – Karakalpakstano valstybinio meno muziejaus, geriau žinomo kaip Savickio muziejus. Nors jis įsikūręs atokiame Nukuse, meno pasaulyje yra laikomas tikru lobynu. Čia saugoma viena didžiausių sovietmečiu drausto avangardinio meno kolekcijų pasaulyje bei gausus Karakalpakstano kultūros paveldas. Net ir tiems, kurie paprastai muziejų nelanko, ši vieta dažnai tampa netikėtu atradimu.
Po muziejaus paliekame Nukusą ir pradedame kelionę Chivos link. Pakeliui sustojame prie Čilpyko (Chilpik) – senovinio zoroastrų bokšto, iškilusio ant kalvos viduryje lygumų. Šis daugiau nei dviejų tūkstančių metų senumo statinys buvo naudojamas kaip vadinamoji „Tylos bokšto“ laidojimo vieta, kurioje pagal senąsias zoroastrizmo tradicijas buvo paliekami mirusieji. Objektas matomas iš tolo ir leidžia trumpam prisiliesti prie dar iki islamo šiame regione gyvavusių tikėjimų.
Toliau važiuojame per dykumingus Karakalpakstano kraštovaizdžius link Ajazkalos tvirtovių. Tai vieni įspūdingiausių senovės Chorezmo gynybinių statinių, pastatyti daugiau nei prieš pusantro tūkstančio metų. Nuo tvirtovių atsiveria plati stepių ir dykumos panorama, leidžianti įsivaizduoti, kaip šiose vietose kadaise buvo ginami prekybos keliai ir oazės.
Po pietų tęsiame kelionę į Chivą. Vakare pasiekiame vieną autentiškiausių Uzbekistano miestų. Už molinių sienų slypintis Itchan Kala senamiestis atrodo lyg išlikęs iš kito amžiaus – su siaurų gatvelių labirintais, medresėmis, mečetėmis ir mėlynais kupolais.
Įsikūrę viešbutyje išeiname pasivaikščioti po vakarinę Chivą. Saulei leidžiantis ir įsijungus senamiesčio apšvietimui, miestas įgauna ypatingą atmosferą, dėl kurios daugelis keliautojų Chivą prisimena kaip vieną gražiausių visos kelionės vietų.
Nakvynė Chivoje.
Ryte pradedame nuo vienos svarbiausių kultūrinių vietų visoje Centrinėje Azijoje – Karakalpakstano valstybinio meno muziejaus, geriau žinomo kaip Savickio muziejus. Nors jis įsikūręs atokiame Nukuse, meno pasaulyje yra laikomas tikru lobynu. Čia saugoma viena didžiausių sovietmečiu drausto avangardinio meno kolekcijų pasaulyje bei gausus Karakalpakstano kultūros paveldas. Net ir tiems, kurie paprastai muziejų nelanko, ši vieta dažnai tampa netikėtu atradimu.
Po muziejaus paliekame Nukusą ir pradedame kelionę Chivos link. Pakeliui sustojame prie Čilpyko (Chilpik) – senovinio zoroastrų bokšto, iškilusio ant kalvos viduryje lygumų. Šis daugiau nei dviejų tūkstančių metų senumo statinys buvo naudojamas kaip vadinamoji „Tylos bokšto“ laidojimo vieta, kurioje pagal senąsias zoroastrizmo tradicijas buvo paliekami mirusieji. Objektas matomas iš tolo ir leidžia trumpam prisiliesti prie dar iki islamo šiame regione gyvavusių tikėjimų.
Toliau važiuojame per dykumingus Karakalpakstano kraštovaizdžius link Ajazkalos tvirtovių. Tai vieni įspūdingiausių senovės Chorezmo gynybinių statinių, pastatyti daugiau nei prieš pusantro tūkstančio metų. Nuo tvirtovių atsiveria plati stepių ir dykumos panorama, leidžianti įsivaizduoti, kaip šiose vietose kadaise buvo ginami prekybos keliai ir oazės.
Po pietų tęsiame kelionę į Chivą. Vakare pasiekiame vieną autentiškiausių Uzbekistano miestų. Už molinių sienų slypintis Itchan Kala senamiestis atrodo lyg išlikęs iš kito amžiaus – su siaurų gatvelių labirintais, medresėmis, mečetėmis ir mėlynais kupolais.
Įsikūrę viešbutyje išeiname pasivaikščioti po vakarinę Chivą. Saulei leidžiantis ir įsijungus senamiesčio apšvietimui, miestas įgauna ypatingą atmosferą, dėl kurios daugelis keliautojų Chivą prisimena kaip vieną gražiausių visos kelionės vietų.
Nakvynė Chivoje.
5 diena – pirmadienis, 2026 m. rugsėjo 21 d.
Šią dieną skiriame Chivai – miestui, kuris daugeliui tampa didžiausiu netikėtumu visame Uzbekistane. Skirtingai nei Samarkandas ar Buchara, Chiva nėra didelis miestas. Jos žavesys slypi ne mastelyje, o atmosferoje. Už senųjų miesto sienų esantis Itchan Kala senamiestis atrodo lyg išlikęs iš Šilko kelio laikų.
Ryte leidžiamės į pažintį su senamiesčiu. Vaikštome siauromis gatvelėmis, aplankome pagrindines mečetes, medreses, rūmus ir minaretus. Užlipę į apžvalgos aikšteles grožimės molinių stogų jūra, kuri driekiasi tarp mėlynų kupolų ir bokštų.
Aplankome Kunja Ark citadelę, Chivos chanų rezidenciją, didingąjį Muhammad Amin Khan medresės kompleksą ir Kalta Minor minaretą, tapusį vienu žinomiausių Uzbekistano simbolių. Mieste gausu mažų kiemelių, dirbtuvių ir arbatinių, todėl tarp lankytinų vietų lieka laiko tiesiog pasimėgauti miesto ritmu.
Po pietų turime šiek tiek laisvo laiko. Galima įsigyti suvenyrų, užsukti į vietinių amatininkų dirbtuves ar tiesiog ramiai pasivaikščioti ten, kur nuves akys.
Vakare vykstame į geležinkelio stotį ir sėdame į traukinį į Bucharą. Tai kelionė per didžiąsias Centrinės Azijos lygumas ir dykumas, kuriomis šimtmečius keliavo karavanai.
Vėlai vakare atvykstame į Bucharą ir vykstame į viešbutį.
Nakvynė Bucharoje.
Ryte leidžiamės į pažintį su senamiesčiu. Vaikštome siauromis gatvelėmis, aplankome pagrindines mečetes, medreses, rūmus ir minaretus. Užlipę į apžvalgos aikšteles grožimės molinių stogų jūra, kuri driekiasi tarp mėlynų kupolų ir bokštų.
Aplankome Kunja Ark citadelę, Chivos chanų rezidenciją, didingąjį Muhammad Amin Khan medresės kompleksą ir Kalta Minor minaretą, tapusį vienu žinomiausių Uzbekistano simbolių. Mieste gausu mažų kiemelių, dirbtuvių ir arbatinių, todėl tarp lankytinų vietų lieka laiko tiesiog pasimėgauti miesto ritmu.
Po pietų turime šiek tiek laisvo laiko. Galima įsigyti suvenyrų, užsukti į vietinių amatininkų dirbtuves ar tiesiog ramiai pasivaikščioti ten, kur nuves akys.
Vakare vykstame į geležinkelio stotį ir sėdame į traukinį į Bucharą. Tai kelionė per didžiąsias Centrinės Azijos lygumas ir dykumas, kuriomis šimtmečius keliavo karavanai.
Vėlai vakare atvykstame į Bucharą ir vykstame į viešbutį.
Nakvynė Bucharoje.
6 diena – antradienis, 2026 m. rugsėjo 22 d.
Buchara – miestas, kuriame vis dar gyvas Šilko kelias
Šiandien visą dieną skiriame Bucharai – vienam seniausių ir geriausiai išsilaikiusių Centrinės Azijos miestų. Jei Samarkandas stebina savo didybe ir monumentalia architektūra, tai Buchara žavi jaukumu, atmosfera ir gyvybe. Tai miestas, kuriame istorija nėra atskirta nuo kasdienio gyvenimo – žmonės ir šiandien gyvena, dirba ir prekiauja ten, kur prieš šimtmečius sustodavo Šilko kelio karavanai.
Pažintį pradedame nuo senamiesčio, įtraukto į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Vaikštome siauromis gatvelėmis tarp mečečių, medresių ir senųjų prekybos kupolų. Aplankome Ark citadelę – buvusią Bucharos emyrų rezidenciją, didingąjį Poi Kalon ansamblį su garsiuoju Kalon minaretu, kuris jau beveik devynis šimtus metų dominuoja miesto panoramoje.
Toliau tyrinėjame senąsias prekyvietes, kuriose ir šiandien galima rasti vietinių amatininkų dirbinių, rankų darbo tekstilės, keramikos bei tradicinių papuošalų. Tai viena geriausių vietų visoje kelionėje pajusti, kaip atrodė prekyba Šilko kelio laikais.
Pietų pertrauką darome Lyabi Hauz rajone – vienoje gražiausių ir jaukiausių Bucharos vietų. Šimtamečių medžių pavėsyje, šalia istorinio vandens telkinio, galima atsipūsti, išgerti arbatos ir stebėti ramų miesto gyvenimą.
Po pietų tęsiame pažintį su miestu, aplankome Bolo Hauz mečetę ir kitus istorinius objektus. Tačiau Bucharoje ne mažiau svarbu ne tik lankyti vietas, bet ir tiesiog būti mieste – pasiklysti tarp senų gatvelių, užsukti į kiemelius, stebėti amatininkų darbą ar prisėsti arbatos puodeliui.
Vakare senamiestis nušvinta švelniomis šviesomis ir įgauna visai kitą nuotaiką. Norintys galės apsilankyti tradicinės muzikos ar folkloro pasirodyme arba tiesiog pasimėgauti vakarine Bucharos atmosfera.
Nakvynė Bucharoje.
Šiandien visą dieną skiriame Bucharai – vienam seniausių ir geriausiai išsilaikiusių Centrinės Azijos miestų. Jei Samarkandas stebina savo didybe ir monumentalia architektūra, tai Buchara žavi jaukumu, atmosfera ir gyvybe. Tai miestas, kuriame istorija nėra atskirta nuo kasdienio gyvenimo – žmonės ir šiandien gyvena, dirba ir prekiauja ten, kur prieš šimtmečius sustodavo Šilko kelio karavanai.
Pažintį pradedame nuo senamiesčio, įtraukto į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Vaikštome siauromis gatvelėmis tarp mečečių, medresių ir senųjų prekybos kupolų. Aplankome Ark citadelę – buvusią Bucharos emyrų rezidenciją, didingąjį Poi Kalon ansamblį su garsiuoju Kalon minaretu, kuris jau beveik devynis šimtus metų dominuoja miesto panoramoje.
Toliau tyrinėjame senąsias prekyvietes, kuriose ir šiandien galima rasti vietinių amatininkų dirbinių, rankų darbo tekstilės, keramikos bei tradicinių papuošalų. Tai viena geriausių vietų visoje kelionėje pajusti, kaip atrodė prekyba Šilko kelio laikais.
Pietų pertrauką darome Lyabi Hauz rajone – vienoje gražiausių ir jaukiausių Bucharos vietų. Šimtamečių medžių pavėsyje, šalia istorinio vandens telkinio, galima atsipūsti, išgerti arbatos ir stebėti ramų miesto gyvenimą.
Po pietų tęsiame pažintį su miestu, aplankome Bolo Hauz mečetę ir kitus istorinius objektus. Tačiau Bucharoje ne mažiau svarbu ne tik lankyti vietas, bet ir tiesiog būti mieste – pasiklysti tarp senų gatvelių, užsukti į kiemelius, stebėti amatininkų darbą ar prisėsti arbatos puodeliui.
Vakare senamiestis nušvinta švelniomis šviesomis ir įgauna visai kitą nuotaiką. Norintys galės apsilankyti tradicinės muzikos ar folkloro pasirodyme arba tiesiog pasimėgauti vakarine Bucharos atmosfera.
Nakvynė Bucharoje.
7 diena – trečiadienis, 2026 m. rugsėjo 23 d.
Buchara – Vobkentas – Gijduvanas – Šarmisajaus kanjonas – jurtų stovykla
Ryte paliekame Bucharą ir leidžiamės į kelionę per Centrinės Azijos lygumas link dykumų regiono. Ši diena bus kupina mažiau žinomų, tačiau labai autentiškų vietų, kurias retai pasiekia organizuotos turistų grupės.
Pirmasis sustojimas – Vobkento minaretas. Tai vienas aukščiausių ir geriausiai išsilaikiusių XII amžiaus minaretų Uzbekistane, pastatytas Karachanidų laikais. Nors jis mažiau žinomas nei garsieji Bucharos statiniai, jo istorija ir architektūra ne mažiau įspūdinga.
Toliau vykstame į Gijduvaną – miestą, garsėjantį savo keramikos tradicijomis. Čia apsilankome septintos kartos puodžiaus Obidžono Narzulajevo dirbtuvėse, kur susipažįstame su senosiomis keramikos gamybos technologijomis ir ornamentais, kurie šiame regione perduodami iš kartos į kartą jau šimtmečius.
Vos kelios minutės pėsčiomis nuo dirbtuvių stovi Abdulholiq Gijduvani kompleksas. Tai viena svarbiausių sufizmo vietų Uzbekistane, susijusi su garsiuoju dvasiniu mokytoju, kurio idėjos vėliau stipriai paveikė visą Centrinės Azijos islamo tradiciją.
Po pietų tęsiame kelionę link Šarmisajaus kanjono. Atvykę leidžiamės į maždaug dviejų valandų žygį pėsčiomis kanjonu, ieškodami senovinių petroglifų. Tarp uolų ir kalnų šlaitų išlikę tūkstančius metų skaičiuojantys piešiniai vaizduoja laukinius gyvūnus, medžioklės scenas ir kasdienį senųjų gyventojų gyvenimą. Tai viena įdomiausių priešistorinio meno vietų Uzbekistane ir puiki galimybė trumpam pakeisti miestų bei istorinių paminklų ritmą į aktyvesnį pažinimą gamtoje.
Po žygio tęsiame kelionę į Sputniko jurtų stovyklą. Vakare įsikuriame tradicinėse klajoklių jurtose, vakarieniaujame ir mėgaujamės stepės ramybe bei žvaigždėtu dangumi.
Tai diena, kurioje susijungia islamo paveldas, gyvos amatų tradicijos, priešistoriniai petroglifai ir Centrinės Azijos gamta.
Nakvynė jurtose.
Ryte paliekame Bucharą ir leidžiamės į kelionę per Centrinės Azijos lygumas link dykumų regiono. Ši diena bus kupina mažiau žinomų, tačiau labai autentiškų vietų, kurias retai pasiekia organizuotos turistų grupės.
Pirmasis sustojimas – Vobkento minaretas. Tai vienas aukščiausių ir geriausiai išsilaikiusių XII amžiaus minaretų Uzbekistane, pastatytas Karachanidų laikais. Nors jis mažiau žinomas nei garsieji Bucharos statiniai, jo istorija ir architektūra ne mažiau įspūdinga.
Toliau vykstame į Gijduvaną – miestą, garsėjantį savo keramikos tradicijomis. Čia apsilankome septintos kartos puodžiaus Obidžono Narzulajevo dirbtuvėse, kur susipažįstame su senosiomis keramikos gamybos technologijomis ir ornamentais, kurie šiame regione perduodami iš kartos į kartą jau šimtmečius.
Vos kelios minutės pėsčiomis nuo dirbtuvių stovi Abdulholiq Gijduvani kompleksas. Tai viena svarbiausių sufizmo vietų Uzbekistane, susijusi su garsiuoju dvasiniu mokytoju, kurio idėjos vėliau stipriai paveikė visą Centrinės Azijos islamo tradiciją.
Po pietų tęsiame kelionę link Šarmisajaus kanjono. Atvykę leidžiamės į maždaug dviejų valandų žygį pėsčiomis kanjonu, ieškodami senovinių petroglifų. Tarp uolų ir kalnų šlaitų išlikę tūkstančius metų skaičiuojantys piešiniai vaizduoja laukinius gyvūnus, medžioklės scenas ir kasdienį senųjų gyventojų gyvenimą. Tai viena įdomiausių priešistorinio meno vietų Uzbekistane ir puiki galimybė trumpam pakeisti miestų bei istorinių paminklų ritmą į aktyvesnį pažinimą gamtoje.
Po žygio tęsiame kelionę į Sputniko jurtų stovyklą. Vakare įsikuriame tradicinėse klajoklių jurtose, vakarieniaujame ir mėgaujamės stepės ramybe bei žvaigždėtu dangumi.
Tai diena, kurioje susijungia islamo paveldas, gyvos amatų tradicijos, priešistoriniai petroglifai ir Centrinės Azijos gamta.
Nakvynė jurtose.
8 diena – ketvirtadienis, 2026 m. rugsėjo 24 d.
Jurtos – Aidaro ežeras – Nurota – Samarkandas: nuo tylos prie didybės
Ryte pabundame jurtų stovykloje stepėje. Aplink – tyla, platus horizontas ir jokio miesto triukšmo. Po pusryčių išvykstame link Aidaro ežero, kuris yra už kelių dešimčių kilometrų nuo stovyklos.
Atvykę prie ežero turime laiko pasivaikščioti pakrante, norintys gali išsimaudyti ar tiesiog pasėdėti prie vandens. Tai vienas netikėčiausių šios kelionės kontrastų – ežeras viduryje sausos stepės.
Ryte pabundame jurtų stovykloje stepėje. Aplink – tyla, platus horizontas ir jokio miesto triukšmo. Po pusryčių išvykstame link Aidaro ežero, kuris yra už kelių dešimčių kilometrų nuo stovyklos.
Atvykę prie ežero turime laiko pasivaikščioti pakrante, norintys gali išsimaudyti ar tiesiog pasėdėti prie vandens. Tai vienas netikėčiausių šios kelionės kontrastų – ežeras viduryje sausos stepės.
Po poilsio prie ežero tęsiame kelionę Samarkando link. Pakeliui, jei grupė norės, trumpam sustojame Nurotos miestelyje – ramioje vietoje su senomis gatvelėmis ir vietiniu gyvenimu.
Popiet pasiekiame Samarkandą. Esant galimybei, aplankome tradicinio popieriaus dirbtuves, kurios dar veikia pagal senąsias technologijas.
Vakare einame į Registano aikštę. Sutemus apšviesti pastatai ir vakarinis šviesų šou sukuria visiškai kitą nuotaiką nei dieną.
Tai vienas stipriausių visos kelionės momentų.
Nakvynė Samarkande.
Popiet pasiekiame Samarkandą. Esant galimybei, aplankome tradicinio popieriaus dirbtuves, kurios dar veikia pagal senąsias technologijas.
Vakare einame į Registano aikštę. Sutemus apšviesti pastatai ir vakarinis šviesų šou sukuria visiškai kitą nuotaiką nei dieną.
Tai vienas stipriausių visos kelionės momentų.
Nakvynė Samarkande.
9 diena – penktadienis, 2026 m. rugsėjo 25 d.
Samarkandas – Pendžikentas – Septyni ežerai – Samarkandas
Šiandien mūsų laukia viena įspūdingiausių gamtos dienų visos kelionės metu. Anksti ryte išvykstame iš Samarkando ir vykstame link Tadžikistano sienos. Po sienos formalumų patenkame į visai kitokį pasaulį – kalnuotą, žalesnį ir gerokai mažiau turistų lankomą nei Uzbekistano miestai.
Pirmiausia aplankome Pendžikentą – vieną seniausių Tadžikistano miestų, įsikūrusį Zarafšano slėnyje. Tai puiki proga trumpam susipažinti su kasdieniu šalies gyvenimu. Užsukame į tradicinį turgų, kuriame vietiniai gyventojai prekiauja vaisiais, daržovėmis, riešutais, prieskoniais ir kitais regiono produktais. Tai autentiška vieta, leidžianti pajusti tikrąją Tadžikistano atmosferą ir pamatyti gyvenimą už turistinių maršrutų ribų.
Po apsilankymo Pendžikente tęsiame kelionę į garsųjį Septynių ežerų slėnį (Haft Kul), esantį Fanų kalnų papėdėje. Tai viena gražiausių Tadžikistano vietų, kur septyni skirtingų spalvų kalnų ežerai išsidėstę vienas virš kito siaurame slėnyje.
Keliaudami aukštyn slėniu sustosime prie kelių ežerų, grožėsimės besikeičiančiais kraštovaizdžiais ir spalvomis. Vieni ežerai stebina sodria turkio spalva, kiti atrodo žalsvi ar net violetiniai, priklausomai nuo saulės padėties ir mineralų sudėties. Aplink atsiveria kalnų viršūnės, uolėti šlaitai ir nedideli tadžikų kaimeliai, kuriuose gyvenimas teka lėčiau nei didmiesčiuose.
Pakeliui turėsime laiko pasivaikščiojimams, fotografijai ir sustojimams gražiausiose vietose. Norintys galės pabūti prie ežerų krantų, pasimėgauti kalnų tyla ir pasigrožėti vienais įspūdingiausių Centrinės Azijos gamtos vaizdų.
Ši diena suteikia galimybę pamatyti dar vieną regiono veidą. Jei ankstesnėmis dienomis dominavo Šilko kelio miestai, dykumos ir stepės, tai šiandien mūsų laukia kalnai, skaidrūs ežerai ir autentiška Tadžikistano kasdienybė.
Vakare grįžtame į Samarkandą.
Nakvynė Samarkande.
Šiandien mūsų laukia viena įspūdingiausių gamtos dienų visos kelionės metu. Anksti ryte išvykstame iš Samarkando ir vykstame link Tadžikistano sienos. Po sienos formalumų patenkame į visai kitokį pasaulį – kalnuotą, žalesnį ir gerokai mažiau turistų lankomą nei Uzbekistano miestai.
Pirmiausia aplankome Pendžikentą – vieną seniausių Tadžikistano miestų, įsikūrusį Zarafšano slėnyje. Tai puiki proga trumpam susipažinti su kasdieniu šalies gyvenimu. Užsukame į tradicinį turgų, kuriame vietiniai gyventojai prekiauja vaisiais, daržovėmis, riešutais, prieskoniais ir kitais regiono produktais. Tai autentiška vieta, leidžianti pajusti tikrąją Tadžikistano atmosferą ir pamatyti gyvenimą už turistinių maršrutų ribų.
Po apsilankymo Pendžikente tęsiame kelionę į garsųjį Septynių ežerų slėnį (Haft Kul), esantį Fanų kalnų papėdėje. Tai viena gražiausių Tadžikistano vietų, kur septyni skirtingų spalvų kalnų ežerai išsidėstę vienas virš kito siaurame slėnyje.
Keliaudami aukštyn slėniu sustosime prie kelių ežerų, grožėsimės besikeičiančiais kraštovaizdžiais ir spalvomis. Vieni ežerai stebina sodria turkio spalva, kiti atrodo žalsvi ar net violetiniai, priklausomai nuo saulės padėties ir mineralų sudėties. Aplink atsiveria kalnų viršūnės, uolėti šlaitai ir nedideli tadžikų kaimeliai, kuriuose gyvenimas teka lėčiau nei didmiesčiuose.
Pakeliui turėsime laiko pasivaikščiojimams, fotografijai ir sustojimams gražiausiose vietose. Norintys galės pabūti prie ežerų krantų, pasimėgauti kalnų tyla ir pasigrožėti vienais įspūdingiausių Centrinės Azijos gamtos vaizdų.
Ši diena suteikia galimybę pamatyti dar vieną regiono veidą. Jei ankstesnėmis dienomis dominavo Šilko kelio miestai, dykumos ir stepės, tai šiandien mūsų laukia kalnai, skaidrūs ežerai ir autentiška Tadžikistano kasdienybė.
Vakare grįžtame į Samarkandą.
Nakvynė Samarkande.
10 diena – šeštadienis, 2026 m. rugsėjo 26 d.
Samarkandas – imperijų palikimas ir kelias atgal į Taškentą
Šiandien skiriame visą dieną Samarkandui – miestui, kuris ilgus šimtmečius buvo vienas svarbiausių Šilko kelio centrų ir Timūro imperijos sostinė.
Ryte pradedame nuo Registano aikštės – Samarkando simbolio. Apžiūrime medreses, jų kiemus, ornamentus ir erdves, kurios iki šiol liudija buvusią miesto didybę.
Toliau lankome Gur Emiras mauzoliejų – Timūro ir jo šeimos amžinojo poilsio vietą. Vėliau vykstame prie Ulugbeko observatorijos, kur susipažįstame su viduramžių astronomijos pasiekimais.
Po pietų aplankome Shah-i-Zinda nekropolį – mauzoliejų kompleksą su mėlynais kupolais ir siaurais praėjimais. Tai viena įspūdingiausių vietų visame Uzbekistane.
Užsukame į tradicinio popieriaus dirbtuves ir kilimų manufaktūrą, kur pamatome, kaip iki šiol rankomis kuriami vietiniai gaminiai. Netoliese aplankome ir Siab turgų, kur turime laiko apsipirkti ir nusipirkti lauktuvių.
Vakare sėdame į greitąjį traukinį ir grįžtame į Taškentą.
Nakvynė Taškente.
Šiandien skiriame visą dieną Samarkandui – miestui, kuris ilgus šimtmečius buvo vienas svarbiausių Šilko kelio centrų ir Timūro imperijos sostinė.
Ryte pradedame nuo Registano aikštės – Samarkando simbolio. Apžiūrime medreses, jų kiemus, ornamentus ir erdves, kurios iki šiol liudija buvusią miesto didybę.
Toliau lankome Gur Emiras mauzoliejų – Timūro ir jo šeimos amžinojo poilsio vietą. Vėliau vykstame prie Ulugbeko observatorijos, kur susipažįstame su viduramžių astronomijos pasiekimais.
Po pietų aplankome Shah-i-Zinda nekropolį – mauzoliejų kompleksą su mėlynais kupolais ir siaurais praėjimais. Tai viena įspūdingiausių vietų visame Uzbekistane.
Užsukame į tradicinio popieriaus dirbtuves ir kilimų manufaktūrą, kur pamatome, kaip iki šiol rankomis kuriami vietiniai gaminiai. Netoliese aplankome ir Siab turgų, kur turime laiko apsipirkti ir nusipirkti lauktuvių.
Vakare sėdame į greitąjį traukinį ir grįžtame į Taškentą.
Nakvynė Taškente.
11 diena – sekmadienis, 2026 m. rugsėjo 27 d.
Taškentas – grįžimas namo
Anksti ryte vykstame į Taškento oro uostą. Atsisveikiname su Uzbekistanu ir pradedame kelionę namo per tarpinį oro uostą.
Tai rami, be programos diena – skirta tik kelionei, poilsiui ir įspūdžių susidėliojimui galvoje. Po intensyvių, turiningų dienų tai natūrali pabaiga, leidžianti grįžti be skubėjimo ir chaoso.
Skrydis namo. Kelionės pabaiga.
Anksti ryte vykstame į Taškento oro uostą. Atsisveikiname su Uzbekistanu ir pradedame kelionę namo per tarpinį oro uostą.
Tai rami, be programos diena – skirta tik kelionei, poilsiui ir įspūdžių susidėliojimui galvoje. Po intensyvių, turiningų dienų tai natūrali pabaiga, leidžianti grįžti be skubėjimo ir chaoso.
Skrydis namo. Kelionės pabaiga.
Kelionės į Uzbekistaną biudžetas
- Apgyvendinimas, vietinis transportas (vienas vietinis skrydis, autobusas, dvi kelionės traukiniais), lankytinų vietų bilietai, gidai, nakvynė jurtose, vietinė SIM kortelė, pusryčiai, vakarienė jurtų stovykloje, pietūs prie ežero – 1050 €.
- Organizacinis mokestis – 450 € (mokamas registracijos metu; negrąžinamas, jei atšaukiate dalyvavimą).
Kas neįskaičiuota:
- asmeninės išlaidos;
- dauguma pietų ir vakarienių, išskyrus prie jurtų ir ežero.
Apgyvendinimas: komfortiški viešbučiai, dviviečiai kambariai su kondicionieriumi, atskiru vonios kambariu.
Pasiruošęs(-usi) jungtis? Užpildyk registracijos formą.
Kad patvirtintum registraciją, reikės pervesti 450 € avansą (organizacinį mokestį).
Pastaba: avansas negrąžinamas atšaukimo atveju.
- KITI ŽINGSNIAI: Užpildyk registracijos formą
- Per 1 darbo dieną gausi patvirtinimą ir rekvizitus 450 € mokėjimui
- Pervesk 450 €
- Kai patvirtinsiu gautą mokėjimą, atsiųsiu tikslias grupės skrydžių datas ir laikus
- Tada įsigyk skrydžio bilietus
Vladas Sapranavičius
Kelionės į Uzbekistaną organizatorius ir vadovas
Uzbekistanas – tarsi atverstas Šilko kelio rankraštis, kuriame kiekvienas puslapis prisotintas kelionių, imperijų ir žmonių istorijų. Jo raidės rašytos smėliu, mėlynais kupolais ir akmeninėmis aikštėmis, kur šimtmečius skambėjo prekybininkų balsai ir klestėjo miestai. Tai žemė, kur dykuma susitinka su sodais, kur karavanų keliai virto gatvėmis, o svetingumas tebėra toks pat natūralus kaip vanduo oazėje.
Tai kelionė į civilizacijų sankirtą – vietą, kur Rytai ir Vakarai šimtmečius mokėsi gyventi kartu. Samarkandas, Buchara, Chiva, Nukusas – tai ne tik vardai žemėlapyje. Tai gyvi pasakojimai, iškalti medresių sienose, išpiešti kupolų ornamentuose ir išsaugoti žmonių atmintyje. Čia praeitis nėra muziejus – ji gyvena kasdienybėje, turguose, kiemuose ir tyliose vakaro gatvėse.
Šį maršrutą sukūriau su pagarba kraštui, kuris dažnai matomas tik per kelis garsiausius objektus, bet retai pažįstamas iš vidaus. Keliausime ne tik per aikštes ir rūmus, bet ir per stepes, buvusias jūras, dykumos tvirtoves ir jurtų stovyklas. Gersime arbatą su vietiniais, valgysime plovą ten, kur jį valgo patys uzbekai, klausysimės istorijų, kurios neparašytos vadovėliuose.
Tai ne tik patogi ir saugi kelionė. Tai patirtis, kuri leidžia sustoti, pažvelgti plačiau ir pajusti, kaip skirtingi pasauliai gali susilieti į vieną. Nuo Aralo jūros tylos iki Registano šviesų – tai kelias, kuris lieka ne nuotraukose, o viduje.
Uzbekistanas nėra tik dar viena kryptis. Jis lieka atmintyje, mintyse ir pokalbiuose dar ilgai po grįžimo.
Jei jauti, kad atėjo laikas kelionei, kuri turi gylį, prasmę ir charakterį – kviečiu eiti šiuo keliu kartu su manimi. Ramiai, saugiai ir be paviršutiniškumo. Aš pasirūpinsiu visomis detalėmis. Visa kita padarys Uzbekistanas.
Tai kelionė į civilizacijų sankirtą – vietą, kur Rytai ir Vakarai šimtmečius mokėsi gyventi kartu. Samarkandas, Buchara, Chiva, Nukusas – tai ne tik vardai žemėlapyje. Tai gyvi pasakojimai, iškalti medresių sienose, išpiešti kupolų ornamentuose ir išsaugoti žmonių atmintyje. Čia praeitis nėra muziejus – ji gyvena kasdienybėje, turguose, kiemuose ir tyliose vakaro gatvėse.
Šį maršrutą sukūriau su pagarba kraštui, kuris dažnai matomas tik per kelis garsiausius objektus, bet retai pažįstamas iš vidaus. Keliausime ne tik per aikštes ir rūmus, bet ir per stepes, buvusias jūras, dykumos tvirtoves ir jurtų stovyklas. Gersime arbatą su vietiniais, valgysime plovą ten, kur jį valgo patys uzbekai, klausysimės istorijų, kurios neparašytos vadovėliuose.
Tai ne tik patogi ir saugi kelionė. Tai patirtis, kuri leidžia sustoti, pažvelgti plačiau ir pajusti, kaip skirtingi pasauliai gali susilieti į vieną. Nuo Aralo jūros tylos iki Registano šviesų – tai kelias, kuris lieka ne nuotraukose, o viduje.
Uzbekistanas nėra tik dar viena kryptis. Jis lieka atmintyje, mintyse ir pokalbiuose dar ilgai po grįžimo.
Jei jauti, kad atėjo laikas kelionei, kuri turi gylį, prasmę ir charakterį – kviečiu eiti šiuo keliu kartu su manimi. Ramiai, saugiai ir be paviršutiniškumo. Aš pasirūpinsiu visomis detalėmis. Visa kita padarys Uzbekistanas.
Apie Vlado Sapranavičiaus patirtį Azijoje (išskleidžiama sekcija)
Vladas jau daugiau nei du dešimtmečius keliauja po Azijos ir Artimųjų Rytų regionus. Per šį laiką jis savarankiškai organizavo ir vedė keliones į Iraną, Iraką, Jemeną. Tai ne pavienės išvykos, o dešimtys realių ekspedicijų su grupėmis sudėtinguose ir neturistiniuose regionuose.
Per pastaruosius metus Vladas yra parodęs Aziją ir Artimuosius Rytus daugiau nei dvidešimčiai keliautojų grupių, daugiausia nedidelėse, kruopščiai atrinktose komandose. Tai leidžia keliauti ne paviršutiniškai, o įsigilinti į vietos gyvenimą ir kultūrą.
Kelionių su Vladu privalumai:
Per pastaruosius metus Vladas yra parodęs Aziją ir Artimuosius Rytus daugiau nei dvidešimčiai keliautojų grupių, daugiausia nedidelėse, kruopščiai atrinktose komandose. Tai leidžia keliauti ne paviršutiniškai, o įsigilinti į vietos gyvenimą ir kultūrą.
Kelionių su Vladu privalumai:
- Maršrutai praturtinti tikrais patyrimais: susitikimais su vietiniais, vakarienėmis šeimose, apsilankymais dirbtuvėse, kaimuose ir ne turistinėse vietose
- Daug dėmesio skiriama vietiniams papročiams, mentalitetui ir kasdieniam gyvenimui, o ne vien garsiems objektams
- Kiekvienoje kelionėje visada numatyti atsarginiai planai B, C ir D, kas ypač svarbu tokiuose regionuose kaip Centrinė Azija ar Artimieji Rytai
- Sprendimai priimami remiantis realia patirtimi vietoje, o ne teorija ar agentūrų pažadais
- Uzbekistano kelionė – tai natūrali šios patirties tąsa. Ji sukurta ne kaip „standartinis turas“, o kaip subalansuota, saugi ir prasminga kelionė per vieną įdomiausių Azijos regionų, kurio neįmanoma suprasti vien per ekskursijas.
Prašome atkreipti dėmesį: tai nėra komerciškai suformuota grupinė kelionė. Vladas Sapranavičius neparduoda kelionių paslaugų, tokių kaip skrydžiai ar viešbučių rezervacijos, taip pat neteikia kelionių draudimo. Kiekvienas keliautojas skrydžius užsisako savarankiškai, o už paslaugas moka vietoje. Vladas veikia kaip kultūrinės kelionės vadovas ir grupės koordinatorius, užtikrinantis, kad kelionė būtų sklandi ir prasminga.
REGISTRUOKIS Į UZBEKISTANO KELIONĘ!
Kiekvienam keliautojui užpildykite po atskirą formą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Jums tereikia įsigyti skrydžius į Taškentą ir atgal į savo šalį.
Mes pasirūpinsime vietiniu skrydžiu Uzbekistane iš Taškento į Nukusą.
Mes pasirūpinsime vietiniu skrydžiu Uzbekistane iš Taškento į Nukusą.
Ne. Vietiniai partneriai mums rezervuoja visus viešbučius ir vietinį transportą. Niekuo rūpintis nereikia.
Dauguma vietinių gidų kalba rusiškai. Nesuprantantiems rusiškai Vladas išvers į lietuvių kalbą.
Taip, Uzbekistanas yra viena saugiausių šalių Centrinėje Azijoje turistams. Šalis yra stabili, valdoma centralizuotai, o viešoji tvarka griežtai prižiūrima, ypač turistiniuose miestuose – Taškente, Samarkande, Bucharoje ir Chivoje.
Per visą savo kelionių organizavimo patirtį šiame regione neturėjau situacijų, kurios keltų realią grėsmę dalyvių saugumui. Smulkių vagysčių rizika yra minimali, smurtiniai nusikaltimai turistų atžvilgiu – labai reti.
Keliaujame legaliai, su patikimais vietiniais partneriais, registruotais vairuotojais ir gidais. Maršrutai suplanuoti taip, kad būtų vengiama probleminių zonų, naktinių pervažiavimų ir nereikalingos rizikos.
Kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, galioja bendros sveiko proto taisyklės – saugoti dokumentus, nepalikti daiktų be priežiūros, laikytis vietinių papročių. To visiškai pakanka, kad kelionė praeitų sklandžiai.
Trumpai – Uzbekistanas yra saugi kryptis, o kelionė suplanuota taip, kad dalyviai galėtų jaustis ramiai ir užtikrintai viso maršruto metu.
Per visą savo kelionių organizavimo patirtį šiame regione neturėjau situacijų, kurios keltų realią grėsmę dalyvių saugumui. Smulkių vagysčių rizika yra minimali, smurtiniai nusikaltimai turistų atžvilgiu – labai reti.
Keliaujame legaliai, su patikimais vietiniais partneriais, registruotais vairuotojais ir gidais. Maršrutai suplanuoti taip, kad būtų vengiama probleminių zonų, naktinių pervažiavimų ir nereikalingos rizikos.
Kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, galioja bendros sveiko proto taisyklės – saugoti dokumentus, nepalikti daiktų be priežiūros, laikytis vietinių papročių. To visiškai pakanka, kad kelionė praeitų sklandžiai.
Trumpai – Uzbekistanas yra saugi kryptis, o kelionė suplanuota taip, kad dalyviai galėtų jaustis ramiai ir užtikrintai viso maršruto metu.
Ne, vykstant į Uzbekistaną Lietuvos piliečiams vizos nereikalingos.
Rekomenduojamas įprastas kelioninis lagaminas. Bagažas visada bus viešbutyje arba autobuse, todėl jo nešioti beveik nereikės.
Pasidomėk ir kitomis kryptimis
Pažintinė, patyriminė ir nuotykinė 16 dienų kelionė su nakvyne Luto dykumoje bei trimis dienomis gražiausiose Persijos įlankos salose.
Pažintinė, istorinė ir kultūriškai intensyvi 9 dienų kelionė po seniausius Artimųjų Rytų miestus su giliu žvilgsniu į Sirijos atgimimą, nakvynėmis Alepe ir Damaske bei išskirtiniais susitikimais su vietiniais.
Intensyvi 10 dienų kelionė į Iraką, kurios metu aplankysime svarbiausius šalies istorinius ir kultūrinius objektus – Bagdadą, Najafą, Karbalą, Babiloną, Urą, Basrą ir kitus. Tai autentiška patirtis šalyje, kuri vėl pamažu atsiveria keliautojams.
9 dienų kultūrinė ir patyriminė kelionė po Chadramauto regioną Jemene. Aplankysime Šibamą – „Dykumos Manheteną“, keliausime per įspūdingą Doano slėnį, tyrinėsime Tarimo rūmus ir senovines mečetes. Maršrutas derina architektūros paveldą, kalnų kraštovaizdžius ir tikrus susitikimus su vietiniais.
Nepraleisk nuotykių - gauk naujienas el. paštu!
Susisiekite su manimi
Vladas Sapranavičius
Kelionės organizatorius ir vadovas
Telefonas: +370 650 77378
El. paštas: vladas@spacetravel.lt
El. paštas: vladas@spacetravel.lt